***

Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų…

Patinka

***

…Skubėdami prarandam ir išmėtom Ir nepamatom, skrisdami dvasią, Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga į pačia širdį priekaišta ar durį – Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom Ir jau nepataisysi….

Patinka

***

Pavasaris, ruduo – Jūs visada drauge, Žiema ar vasara – Jūs visada šalia. Ir šventės, ir draugai – Jūs visada kartu, Nelaimės ar vargai, petys petin abu. Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu, Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu. Iš metų į metus gyvenimo keliu Važiuokit dar ilgai su meile ir džiaugsmu.

Patinka

Ant Naujųjų metų slenksčio

Stovim ant to slenksčio – kas buvo vakar – jau praėjo,na, o rytojus – toks kupinas vilties ir nerimastingo laukimo. Tegul pildosi norai, tegul viltys išsipildo, tegul rankos nenusvyra, tegul akys mato tai, kas nematoma, ir atmintis užmiršta viską, ko prisiminti neverta. Šiltų, draugiškų, turtingų, laimingų Naujųjų metų …

Patinka

Kuo kvepia kalėdos ?

Kalėdos tuoj pakvips mandarinais ir pyragais. Jos dar kvepia cinamonu ir gerais darbais. Atneški ir man, įsidėjęs į krepšelį – gerų minčių, meilės ir švelnumo dovanėlių.

Patinka

Mano laivelis. Justinas Marcinkevičius

Mano laivelis iš beržo tošies,

Sėdi jūreiviai ten atsilošę.

 

Vištos irkluoja, antis vairuoja.

Mano laivelis jūrom važiuoja.

Patinka

Mus užpuolė kosuliai. Nijolė Morkūnaitė

Mus užpuolė nelauktai kosuliai didžiuliai

Kostim, čiaudom, karkaliuojam,

Verkiam ir sloguojam.

Vienas žodis – negaluojam.

 

Mums nereik tokių draugų,

Kosulių bei čiaudulių.

Mes su jais rimtai kovosim,

Vaistus gerti nenustosim.

 

Tepamato kosuliai,

Kad vaikai jiems ne draugai.

Patinka

Ledo pilis. Nijolė Morkūnaitė

Žmonės kalba. Žmonės matė.

Kai Šaltukas pilį statė.

Ledo stogas. Ledo menės.

Pilį saugo besmegenis.

 

Menėj dega ledo žvakės.

Nuo šviesų net raibsta akys.

Apie pilį snaigės šoka.

Kyla, leidžias, kaip tik moka.

 

Bet klausyk, pily naujiena –

Saulė švietė visą dieną.

Pilies bokštai sumažėjo.

Menėse vanduo varvėjo.

 

O jau po trijų dienų

Pažiūrėt pilin graudu.

Pasidžiaugus saulute,

Ji pavirto balute.

Patinka

Baimė. Robertas Gustatis

Štai mama labanakt linki,
Ir užgęsta žiburys…
Žengia ji tylučiais žingsniais,
Tyliai užveria duris…
Tuoj iš kampo – ten, kur stovi
Kibiras ir šepetys-
Išlenda nykštukas storas,
Blizgina tamsoj akis…

Tarp užuolaidų, už lango,
Skrenda ragana juoda,
Plaikstos vėjy paslaptingai
Didelė tamsi skara…
O ant stogo – aš prisiekiu:
Kelia puotą slibinai!
Na ir kur tas rytas dingo!?
Kada baigsis tie kerai!?

Patinka

Naujametinė naktis. Dalia Žibaitienė

Atsisukusi šlapdriba drebia į veidą

iš pačios nevilties ir toliausių kraštų.

Lyg istorijos laiptais

pamažu nusileido

Naujametė Naktis -

(tylią raudą girdžiu).

Gal istorijos laiptais

mergaitė nubėgo?

(Neieškokim sinonimų -

žodžiai tušti).

Tau paliko tik tylų

barbenimą sniego

ir raudonas šviesas

pakelės pakrašty…

Tarsi neregio rankos -

į vidurnakčio tamsą -

atpažįsta dar buvusius

tavo pirštus.

Išdalintos jau dovanos,

laimė išsemta,

susigūžusi stovi ant vienišo plento

ir praūžiančius gaudo metus.

Patinka

***

Suėjo

Visi kryželiai

Žmonių vedami

Į kalvą.

Kiekvienas

Po rūpestėlį

Atsinešė su savim.

Išaugo kalva

Į kalną,

Kiekvieno

Savaip iškentėtą,

Kiekvieno

Savaip minėtą

Kasdienėse maldose.

Audrius Šikšnius

Patinka

Močiutės pamokymai. Audrius Šikšnius

Dievo akies vyzdyje,

Būki pačiu mažiausiu.

Dangaus karalystėn tokiems

Kelias visų trumpiausias.

O tarp žmonių, vaikeliuk,

Ir dideliu būki, ir aukštu.

Pamiškėje matomu būk,

Mažus – ir miške išlaužo.

 

Patinka

Kalėdų maldelė. Teresė Leciūtė Lorenčienė

Prieš tūkstančius metų

Užgimęs

Tu pavergei širdis vaikų.

Tau savąją meilę,

Tau savo maldelę

Šiandieną, Jėzuli, skiriu.

 

Uždegsiu žvakelę

Ant gyvojo medžio

Šnibždėsiu:

- Tave aš myliu.

Kai Tu su manim,

Dievulėli mielasis,

Aš viską, o viską

Galiu.

 

 

Patinka

Laukiu Kalėdų. Teresė Leciūtė Lorenčienė

Laukiu Kalėdų,

Laukiu Dievulio.

Bėgsiu bažnyčion -

Ten rasiu jį gulint.

 

Mažas Vaikelis

Guli ant šieno.

Laukia ateinant

Vaiko kiekvieno.

 

Aš Jam giedosiu

Giesmę gražiausią,

Prie prakartėlės

Tyliai priklaupsiu.

Patinka

Tavo angelas. Birutė Gaigalienė

Mažoje mūsų žemėj

Laukimas šviesos,

Sapnuojas balti

Apšerkšniję berželiai.

Kas saugos tave

Nuo tamsos lig aušros,

Ar diena miglota

Lydės tavo kelią?

 

Už tavo pečių

Balto sparno šešėlis,

Lyg kūdikio juokas,

Ar spindintis sniegas.

Šviesu širdyje,

Dangus mėlynas mėlynas,

Kaip vasaros rytą

Pabudus iš miego.

 

Kai būna sunku,

Skaudžią ašarą braukia,

Tylia lopšine

Klosto miegantį vaiką.

Namų šilumon

Tavęs grįžtančio laukia,

Jis saugo ramybę

Ir bėgantį laiką.

Visada Jis šalia,

Kaip didelio džiaugsmo laukimas.

Ant šventinio stalo

Eglutės šakelė…

Lyg sapnas,

Vaikystės dienų atminimas, -

Laiko rankoje angelas

Baltą plotkelę…

 

Jis kelionėje šalia,

Jaukus tavo angelo sparno šešėlis,

Tavo sąžinė Jis

Ir geroji dvasia

Lyg vargonų giesmė,

Smilkalų debesėlis,

Paukščių tako

Sidabro šviesa.

Patinka