Tekstai temoje ‘Grožis’

***

…Skubėdami prarandam ir išmėtom Ir nepamatom, skrisdami dvasią, Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga į pačia širdį priekaišta ar durį – Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom […]

***

Kaip šiltas pavasario vėjas Tu įsiveržei į mano pasulį – nors buvo gūdi žiema … Bučiavai mano ašaras, nors verkiau aš iš džiaugsmo tada dar … Dėliojome meilės dėlionę diena iš dienos mes – ir ką turim dabar ? Kūdikio šypsnys, žingeidus pirštukų prisilietimas – Dovana …  

***

Pavasaris atėjo. Pasirinkai puikų laiką gimti – kartu su Tavim nubudo gamta, sušilo žemė. Ją šildė ne tik saulė. Ją šildė gražios žmonių mintys, šypsenos ir svajonės. Tegul tai lydi Tave ir tolimesniame kelyje. Su gimtadieniu …

***

Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų […]

***

Saulė – juokas. Naktis – tyla. Akys – migla. Mintys – tamsa. Kelias – su vingiais. Sniegas – su žingsniais. Eisiu – ateisiu. Palauk – aš greita.

***

Viskas iš sekundžių sudėliota, – saulės blyksniai , ir lietaus lašai, Visko mums tik po sekundę duota – rodos daug, o iš tikrųjų – tiek mažai …

Eilėraštis vaikams. Sapnas

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. – Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Stovi kalnas šokolado, o ledų, o ledų – Vos gali paeit – slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo… Justinas Marcinkevičius

Eilėraštis. Stebuklai

Kartą vidury dienos Mėnuo pasirodė. Bitė jojo ant meškos, Krosnis virė puode.   Šaukštai duoną ėmė riekt, Peiliai putrą srėbė, Upės vynu ėmė bėgt, Sūriu ugnį žiebė.   Knygos nešė vaikučius, Suolas raidę rašė, Varlės skraidė po medžius, Plunksnos Barbę pešė.   Iš knygos „Kalėdų žvaigždė“, Kaunas, 1938  

Originalus meilės tostas

Negersiu ne todėl, kad grašiai pasibaigę, ar kad bijau žmonių, kurie girtumą peikia aš gerdamas vien užsimiršimo tegeidžiu, – dabar gi Tu širdy, ir vyno nebereikia .

Eilėraštis apie Vėlines

Kada regi tamsoj žvakučių jūrą Per Vėlines-žvarbi naktis juodoji!- Atrodo,lyg į mus staiga sužiūra Visi,kurių netekom,apraudojom Prieš jų akis pasijunti lyg nuogas Su savo ydomis,klastom,pykčiu, Skolų nebegali grąžinti žmogui, Kuriam jau nebeliko paslapčių. Atleiskit jūs,užbaigę žemės kelią, Kad,rūpesčių kasdienių prislėgti, Mes per retai aplankom šią vietelę, Kur būname prie jūsų taip arti, Kad tebegirdim jūsų […]

Rudens veidas

Aš mačiau šiandie veidą rudens, Liūdną veidą tarp lekiančių lapų. Gilumoj geležinio vandens Jam nuo ašarų akys sušlapo. Gilumoj, kur be galo tylu, Šitas liūdintis veidas gulėjo, Negirdėjo lėtų spragilų Nepavargstančio, aklo kūlėjo. Abejingi, laimingi lašai! Visas oras nuo lapų geltonas. Tu kaip orkestrą lietų prašai, Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais Visada, visada, visada, Kad […]

Eilės prieš Vėlines

Pasuk iš magistralės šičia, į aklą skersgatvį, įženk į tuščią šiuo metu bažnyčią, pritūpk ant klaupkų, pasilenk, kad Dievui į ausies kriauklytę, kuri kurčia triukšmams dienos, tik pora žodžių išsakytum: – Ak, dovanok. Josif Brodskij, „Vaizdas į jūrą“

Rudenio daina, Oskaras Milašius

Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.  

***

Bespalvis miego gūsis užmerks tau akis, Ryto saulės šypsnys sušildys žvarbų rudens rytą, trapi pirmoji snaigė primins mūsų jasumą, kuris palietė mus angelo sparnu tau pirmą kartą mane pabučiavus.

***

Jeigu būčiau ašara tavo akyse, nuriedėčiau skruostu ir mirčiau ant tavo lūpų … Jei tu būtum ašara mano akyse, niekada neverkčiau, nes bijočiau prarasti tave …

Close
Wowaweeeeewa!

Gėda, jei dar nepalaikinai mūsų Facebook'e!