Tikėjau aš, kad sniegas baltas, o žmonės mylintys, geri geri Galvojau aš, kad ledas šaltas,o saulės spinduliai šilti šilti. Bet, pasirodo, kad ne toks jau sniegas baltas,- Jis turi ir juodų dėmių Ir supratau, kad ne vien tik ledas šaltas – Yra pasauly ir šaltų žmonių.
Tekstai temoje ‘Gyvenimas’
***
Niekam niekam neišduok Žibuoklių paslapties tyros, Saulės bučinio švento, Ir šaltinio dainos. Niekad neišduoki to, Ką vadiname gyvenimu.
Žymos: ***
O metai vis skuba , kartodami žaliuosius pavasarius ir spalvingus rudenis, kartodami brangias datas, draugystę. Toks jau gyvenimas : nukrenta lapai, užgęsta žvaigždės, išskrenda paukščiai, išsiskiria žmonės. Lieka prisiminimai..
***
Žmonės geri, patikėk, tik kartais daug ko jiems stinga… Išsenka ieškodami, užtrokšta neradę versmių, skolingi patys sau, skolingi žemei …
***
Tikroji laimė visada atrodo gan bjauri, palyginus su spalvingais nelaimių vaizdais. Ir, aišku, pastovumas toli gražu ne toks įspūdingas kaip nepastovumas. O patenkintas žmogus niekada nebus toks žavus kaip tas, kuris šauniai kaunasi su nelaimėmis, vaizdingai grumiasi su pagundomis arba griūva parblokštas aistrų ar abejonių. Laimė niekada nėra didinga. Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“
***
Patvari civilizacija neįmanoma be daugybės malonių ydų. Aldous Huxley „Puikus naujas pasaulis“
***
Ar kada pagalvojai, ko verkia medžiai ? Gal galvoji, kad jiems gaila metų ? Ne … Gaila metų tik mums … Medžiai pakeičia lapus ir vėl tampa jaunais. O mes neturim ką pakeisti . Tai kodėl gi verkia medžiai ?
***
Tavo ir mano – gyvenimai du Kai du lėktuvai erdvėj, netoliese, Savy užsisklendę, savu maršrutu, Net vienos antro sparnu nepaliesim. Ko susitikt ? Ko nelaimei įvykt ? Ko nuogąstaut, ko pasisaugot ? Nusiraminkit, būkit gyvi. O kiek savaime laimingų pasauly …
***
Tu dar tiktai pradžia esi. Dar viskas tavyje – pradžia. Ir plazdanti saulėtekio viltis, ir pabučiavimai pirmi, ir abejonės tyluma, ir laimė, lyg melsva žvaigždė… Tu dar tiktai pradžia esi …
***
Trumpai tariant, esu amžinai nepatenkintas, kaip tie vaikai, kurie viską gauna. Frederic Beigbeder „Gelbėkit, atsiprašau“
***
– Žinote, apie žmogų visada sprendžiama iš pusiausvyros, kurią jis sugeba išlaikyti tarp savo kūno poreikių ir to, ko reikalauja protas. Albertas Kamiu „Laiminga mirtis“
***
Absoliuti įstatymo valdžia nėra laisvė, bet ne didesnė laisvė – absoliutus nepaklusimas įstatymui. Išplėstos galimybės nesuteikia laisvės, tačiau galimybių neturėjimas yra vergystė. Bet anarchija – irgi vergija. Laisvė egzistuoja tiktame pasaulyje, kur griežtai apibrėžta, kas yra galima ir negalima. Jeigu nėra įstatymo, nėra ir laisvės. Jei likimo nevaldo kokia nors didesnė vertybė, jei valdovas yra […]
***
Kas suvokė tikrovę, ne maištauja prieš ją, o tik mėgaujasi ja ir taip tampa konformistu. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
***
Kad nors kartą pajustum savo būtį pasaulyje, reikia būti pasiruošusiam neišvengiamam niekiui. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
***
Menas – tai įgijęs formą neįmanomumo reikalavimas. Albertas Kamiu „Maištaujantis žmogus“
