Tekstai temoje ‘Gyvenimas’

***

Menkas liūdesys šnekus, didis sielvartas bežadis. Vergilijus

***

Vienam džiaugtis truputį liūdna. Gotholdas Efraimas Lesingas

***

Jau pasaka praėjo Beliko pasakėčia… Jau bulvės nukastos kai kur Galulaukėj štai ilsisi akėčios… Jau obuolys kadaise būdamas rūgštus Pražydo šypsena saldžia… Ir katinas anksčiau sugrįžo į namus Nes debesy pasislėpė delčia… Naktis kaskart anksčiau..anksčiau Vis mikliai pakelia sparnus Geroku ciferblato gabalu mažiau Dienos džiaugsmų palikę bus…. Nuvarginti karštų atostogų dienų Per trumpą vasaros akimirką […]

***

Kodėl kai myli, jauti ir skausmą ? Kai persekioja mintys juodos, baimė jį prarast ? Kodėl, kai jausmas turėtų suteikt sparnus, jis bloškia žemyn ir trypia, trypia svajones …

***

Gyvenimas – ne žydintys papieviai, Ne platūs toliai, žydruma dangaus. Gyvenimas – tai meilė, prakaitas ir siekiai, Ir rūpestis dėl artimo žmogaus. Gyvenimas ir meilė – tai galybė, Nes meilė tampa dvigubai tyra. Pasitikėjimas, paguoda ir tvirtybė Ir dvigubai lengvesnė rūpesčių našta. Gyvenimas – tai nuostabi kelionė Per miglą, smiltį ir putojančias bangas. Lai židinio […]

***

Gyvenimas atranda mus belaukiant pirmos žolės, pirmos meilės, pirmo vaisiaus, švenčių, atostogų, laimės, kuri kaip medis auga mumyse. Gyvenimas prabėga vis beieškant vienintelės tikros pasauly vietos, žmogaus, kuriuo galėtum tikėti, prasmės, lygiausio ir žvaigždėto kelio, o gal kažkur skubančio savęs….. F.Sagan

***

Garbanėlė auksinės spalvos, susiraičius švelnučiais žiedeliais, nuo mieliausios pasauly galvos man brangesnė už turtą ir galią. L. Byron

***

<…> Žmonės klysta, apsirinka jie – nesvarbu, mokyti ar nemokyti, iškvėšę ar idiotai. Ministrai, ir tie klysta. Jeroslav Hašek, „Šauniojio kareivio Šveiko nuotykiai“

***

– Jėzus Kristus taip pat buvo nekaltas, – tarė Šveikas, – bet ir jį nukryžiavo. Niekas niekur niekada nekalto žmogaus negynė. „Užčiaupt žabtus ir tarnaut ! “ – kaip kariuomenėje sakydavo. Ir ką daugiau bepridursi. Jaroslav Hašek, „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“

***

Prabėgo atminty tartum viena diena Gyvenimas lig šiolei… Čia džiaugsmas jis, o kartais ir kančia, Viliojanti į tolį… Ištraukim iš širdies spyglius – Te nerimas nakty pražus…

***

Rudens dvasia Pavargusi plevena Voratinkliais pavirtusiais Drugiais… Tava širdis šįryt te saulę mena, Kur pajūry Pasklidus gintarais…

***

– Karsto niekam neatiduosiu, – reziumavo Arkadijus, – nusinešiu į savo kambarį ir ten miegosiu. Klasė, jūsų visiškai negirdėti. Dabar suprantu Drakulą, o tai vis galvą sukau, ko jis tokioje keistoje vietoje naktis leisdavo… Tylos ieškojo, ko gero, irgi turėjo plepią žmoną, rėksnę seserį ir nenormalią motušę. Darja Doncova „Melagės tetulės namai“

***

Kiekvienas mirdamas turi ką nors palikti po savęs, sakydavo mano senelis. Vaiką, knygą, paveikslą, namą, pastatytą sieną arba porą pasiūtų batų. Arba pasodintą sodą. Ką nors, ką būtų lietusi tavo ranka ir kur prisiglaus tavo siela, kai mirsi, o kai žmonės žvelgs į tą medį, tavo pasodintą gėlę, matys tave. Nesvarbu, ką darytum, sakė jis, […]

***

Bijai padaryti klaidų. Nebijok. Iš klaidų galima pasimokyti. Ach, kai buvau jaunesnis, tiesiog atvirai brukau žmonės savo neišmanymą. Mane mušė lazdomis. Sulaukus keturiasdešimties, mano bukasis ginklas jau buvo išgaląstas lyg skustuvas. Jei slėpsi neišmanymą, niekas tavęs nemuš ir niekada nepasimokysi. Ray Bradbury „451 Farenheito“

***

Merdėjimo privalumas: kai nebeturi ko prarasti, gali rizikuoti į valias. Ray Bradbury „451 Farenheito“