Tekstai temoje ‘Gyvenimas’

***

Televizorius rodo „tikrovę“. Tai – tiesioginis ryšys, tai – visi matmenys. Jis tau nurodo ką galvoti ir įspraudžia tai į tave. Imate galvoti, kad tai turi būti teisinga. Jums atrodo, jog kitaip būti negali. Jis taip neša tave prie savo paties išvadų, kad protui nebelieka laiko protestuoti: „Kokia nesąmonė!“ Ray Bradbury „451 Farenheito“

***

Negalima tiksliai pasakyti, kada gimsta draugystė. Kaip pilant į indą lašą po lašo, pagaliau vienas lašas perpildo jį ir skystis išsilieja per kraštus, taip ir po daugelio gerų poelgių kažkuris vienas pagaliau perpildo širdį. Ray Bradbury „451 Farenheito“

***

… tai vienkartinių nosinaičių amžius. Išsipūsk nosį į kokį žmogų, suglamžyk ir išmesk, imk kitą, vėl išpūsk, suglamžyk, išmesk. Visi šnirpščiasi vienas į kito skvernus. Ray Bradbury „451 Farenheito“

***

Juo šalčiau jūs apskaičiuosite, tuo toliau nueisite. Kirskite be pasigailėjimo, ir jūsų bijos. Žiūrėkite į vyrus ir į moteris tik taip, kaip į pašto arklius: nuvarytus palikite juos dvėsti bet kurioje perkinkymo stotyje, – taip jūs pasieksite savo troškimų viršūnę. Onore de Balzakas „Tėvas Gorijo“

***

Kai gyvenimas pasiūlo tau citriną sakyk: – O taip, mėgstu citrinas. Ką dar man turi? Ann Brashares „Keliaujančių kelnių seserija“

***

Tas, kas gali duoti gyvybę, jaučiasi visagalis. Mirtis, tamsa ir laikinumas nutolsta, tu paleidi į pasaulį dalelę savęs. Prieš šį stebuklą nublaksta viskas. Susanna Tamara iš knygos  „Eik, kur liepia širdis „

***

Gyvenimas – drobė, kurioje paliekamos spalvos:šviesios ir tamsios Gyvenimas – knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę… Gyvenimas atsirado su saule, Mokykitės jį išsaugoti, net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumėt nuostabią saulės sonatą gyvenimui…

***

Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų Palieski lūpas bučiniu švelniu, Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku. Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Mūs plaukus laikas sidabru […]

***

Aš myliu tave, bet neversk dažnai kartoti to žodžio, vyras turi mylėti tyliai, be reklamos, be aikčiojimų.  Manau motoriai svarbiausiai už viską jausti, kad vyro meilė – kaip tvirta siena, į kurią visada galima tvirtai atsiremti ir nėra jokio pavojaus, kad ji kada nors sugrius. Edmundas Malūkas “Juodieji želmenys”

***

Daugybė žmonių trokšta būti laisvi, tik ne visada teisingai supranta, kas yra laisvė. Jie mano, kad išsisukę nuo atsakomybės, išvengę bet kokių įsipareigojimų, nutraukę visus ryšius bus laisvi. O ne, tokiais būdais laisvės nepasieksi. Tikra laisvė ateina tik tada, kai sąžiningai atliekame visas pareigas. Omramas Mikaelis Aivanovas  „Žmogus, kuriantis savo lemtį“

***

Kiekvienas iš mūsų esame unikalūs, nes mūsų patirtis – nepakartojama. Barbara Hansen Lemme “ Suaugusiojo raida“

***

Aš linkiu tau meldų ošimo… Kai bus labai sunku ir ilgu, užsimerk – pamatysi mažytį ežerą, ilgaplaukius gluosnius, skalaujančius jo vandenyse savo grakštumą, šiūruojančias nendres ir baltą gulbę, kurios sapne – laiškas Tau. Laiške bus pilkšva žuvėdros plunksna, trys akmenėliai ir pabučiavimas…

***

Koks nuostabus tavo delnas… Šiltas ir prasmingas… Aš pasodinsiu jame baltą ir kvapnią leliją, naktimis ji aitrins tavo norą paskraidyti po debesis…Jie apsvaigs nuo lelijos kvapo, užmigs neramiu miegu, o tu netrukdoma atskrisi prie mano lango, aš atversiu jį ir glostysiu tave tarsi kokį prijaukintą kolibrį perlais ir bruknėmis…… Ant Tavo lūpų spindės raudonas bruknės […]

***

Kokia yra tavo naktis? Kai vakaro pėdutės paliečia tavo blakstienas ar kas nors tau pasako: pažiūrėk kokia kaitri ana žvaigždė! Žvaigždėms patinka, kai į jas žiūri giedros akys, tada jos pradeda mirkčioti ir koketuoti, nes dabar toks jau metas, kai retas bepažiūri į dangų, kur baltasparniai angelai, susipainioję savo globotinių žemėje nuodėmėse, sėdi ant debesies […]

***

Meilei pakanka meilės… ji yra perdaug didelė, kad ją išsakytum ir perdaug maža, kad apie ją kalbėtum… ir kas atspės, kur jos daugiau: jaunųjų glėbyje, senukų vienatvėje, ar vienuolio tikėjime?..