Sakoma, lygiagretės vis dėlto susikerta begalybėje. Tačiau gyvenimas ne begalybė, dviejų žmonių susikirtimo taškas gali būti prie supilto kapo. O kad jų keliai susikirto, kad aš sutikau tave – labai retai būna tokia laimė, jos galėjo visai nepasitaikyti. Tada, galbūt, mudu nebūtume suradę savo laimės, arba, galbūt, ji būtų buvusi nepilnavertė. Vladimiras Tendriakovas
Tekstai temoje ‘Jausmai’
***
Viltis atskuba padėti žmogui kaskart, kai prasideda naujas metų laikas. Viltis – geras ramentas visada, kai gyvenimas ima šlubuoti. Aleksis Kivi
***
Šiąnakt beldė į langą man sniegas, Šiaip baugu, o kodėl – nežinia,- Gal ir tu naktimis neužmiegi Kada sielvartas slegia mane. Gal klajoji iš kampo į kampą, Su širdim neramia, nesmagia,- Atskirai – mūsų mintys sutampa, Tai kodėl nesutampa drauge ? Valerija Valsiūnienė
***
Ar padariau aš tau ką nors negero, kad nedrįstu pasveikinti tave ? Kodėl ir tu, praeidamas gatve su išgąsčiu lenki manęs kaip maro ? Suprask : tave aš myliu taip giliai, jog išsiskirt negali mūs keliai. V.Šekspyras
***
Mes – ne viena būtybė. Mudu klydom. Tai kas, kad meilė mudviejų – viena. Nuo šios minutės niekad savo ydom Tavęs nebeapsunkinsiu, gana. Nors vienas jausmas valdo mus abudu,- Per daug mes turim skirtingų bėdų : Jos gal nesunaikina meilės grūdo, Bet atima tiek laimės valandų. V.Šekspyras
***
Nejaugi dėl manęs tu abejoji ! Ne, niekam aš kitam nesilanksčiau ! Aš atsidavusi tau. Širdis manoji Su tavimi suagus kaip anksčiau. V.Šekspyras
***
Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada, Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda. V.Šekspyras
***
Juk aš tiktai nauju rūbu dangstau žodžius, gerai pažįstamus nuo seno: Tai, ką rašau, rašau aš vienam Tau Ir vien apie Tave, brangusis mano. V.Šekspyras
***
Idant tavęs pasaulis nepriverstų sakyt, kodėl buvau aš tau brangi, Tu mūsų meilės nebekelk iš karsto, pamiršk visai, kad buvo dar jinai. V.Šekspyras
***
Kaip man prailgsta pilko kelio juosta Kaip aš nenorom traukiu į namus Kaip mintyse skaičiuoti nusibosta kiek mylių begalinių skiria mus. V.Šekspyras
***
Nori, kad tave gerbtų – daug nekalbėk, nori būti sveikas – daug nevalgyk. Uzbekų patarlė
***
Būtis – tik sapnas, buvo – ir sudie, Praeina viskas – gęsta net žvaigždė, Žmogus – tik dulkė, vėjo atnešta Bet skausmas jo – gilus kaip visata.