Garbanėlė auksinės spalvos, susiraičius švelnučiais žiedeliais, nuo mieliausios pasauly galvos man brangesnė už turtą ir galią. L. Byron
Tekstai temoje ‘Laimė’
***
Žymos: ***
Prabėgo atminty tartum viena diena Gyvenimas lig šiolei… Čia džiaugsmas jis, o kartais ir kančia, Viliojanti į tolį… Ištraukim iš širdies spyglius – Te nerimas nakty pražus…
***
Rudens dvasia Pavargusi plevena Voratinkliais pavirtusiais Drugiais… Tava širdis šįryt te saulę mena, Kur pajūry Pasklidus gintarais…
***
Ir tada, kai tu esi viršuje laimingai nuvargusiu veidu, regi jos geismo nuspalvintas akis ir nagučius ta proga susmigusius giliau, jautiesi kaip pasakų valdovas kuriam nėra ribų, nei valdant nei mylint… įsivaizduoji esantis geriausiu ir mylimiausiu… ir…norisi ten likti amžinai, arba sugrįžti kuo greičiau…
***
Kai gyvenimas pasiūlo tau citriną sakyk: – O taip, mėgstu citrinas. Ką dar man turi? Ann Brashares „Keliaujančių kelnių seserija“
***
Tas, kas gali duoti gyvybę, jaučiasi visagalis. Mirtis, tamsa ir laikinumas nutolsta, tu paleidi į pasaulį dalelę savęs. Prieš šį stebuklą nublaksta viskas. Susanna Tamara iš knygos „Eik, kur liepia širdis „
***
Gyvenimas – drobė, kurioje paliekamos spalvos:šviesios ir tamsios Gyvenimas – knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę… Gyvenimas atsirado su saule, Mokykitės jį išsaugoti, net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumėt nuostabią saulės sonatą gyvenimui…
***
Gyvenimas gali tapti našta, tačiau jeigu tą naštą dalinasi bent du žmonės, tai gali būti ir laimės ženklu. Tad būkite laimingi ir džiaugsmas te neapleidžia Jūsų. Tebūna namai Jūsų jaukūs ir šviesūs, Telydi Jus meilė, ramybė, taika, Viens kito petys prie šalies visada – Mokėkite būti kartu. Jei būtų gyvenime kartais sunku – Nebokit, praeina […]
***
Daugybė žmonių trokšta būti laisvi, tik ne visada teisingai supranta, kas yra laisvė. Jie mano, kad išsisukę nuo atsakomybės, išvengę bet kokių įsipareigojimų, nutraukę visus ryšius bus laisvi. O ne, tokiais būdais laisvės nepasieksi. Tikra laisvė ateina tik tada, kai sąžiningai atliekame visas pareigas. Omramas Mikaelis Aivanovas „Žmogus, kuriantis savo lemtį“
***
Aš linkiu tau meldų ošimo… Kai bus labai sunku ir ilgu, užsimerk – pamatysi mažytį ežerą, ilgaplaukius gluosnius, skalaujančius jo vandenyse savo grakštumą, šiūruojančias nendres ir baltą gulbę, kurios sapne – laiškas Tau. Laiške bus pilkšva žuvėdros plunksna, trys akmenėliai ir pabučiavimas…
***
Koks nuostabus tavo delnas… Šiltas ir prasmingas… Aš pasodinsiu jame baltą ir kvapnią leliją, naktimis ji aitrins tavo norą paskraidyti po debesis…Jie apsvaigs nuo lelijos kvapo, užmigs neramiu miegu, o tu netrukdoma atskrisi prie mano lango, aš atversiu jį ir glostysiu tave tarsi kokį prijaukintą kolibrį perlais ir bruknėmis…… Ant Tavo lūpų spindės raudonas bruknės […]
***
Kokia yra tavo naktis? Kai vakaro pėdutės paliečia tavo blakstienas ar kas nors tau pasako: pažiūrėk kokia kaitri ana žvaigždė! Žvaigždėms patinka, kai į jas žiūri giedros akys, tada jos pradeda mirkčioti ir koketuoti, nes dabar toks jau metas, kai retas bepažiūri į dangų, kur baltasparniai angelai, susipainioję savo globotinių žemėje nuodėmėse, sėdi ant debesies […]
***
Meilei pakanka meilės… ji yra perdaug didelė, kad ją išsakytum ir perdaug maža, kad apie ją kalbėtum… ir kas atspės, kur jos daugiau: jaunųjų glėbyje, senukų vienatvėje, ar vienuolio tikėjime?..
***
Meilė siunčia daug iššūkių įsimylėjėliui. Jos išbandymai yra kruvini ir žiaurūs, tačiau vaisiai saldūs ir palaimingi. Meilei nesvarbūs tikėjimai, nes ji pati sau tikėjimas. Ji nepripažįsta titulų, nes nėra aukštesnio titulo už pačią meilę.
***
Reikia drąsos, kad stovėtum tvirtai, kai kiti atsitraukia ar pasiduoda baimei; reikia drąsos, kad paaukotum šiandieną dėl rytojaus; reikia drąsos, kad rizikuotum žinomu dėl nežinomo; reikia drąsos, kad paleistum vieną paukštį, esantį rankoje, tam, kad gautum du ar daugiau, tupinčius krūmuose, ir reikia labai daug drąsos, kad stovėtum vienas ir kovotum už tai, ko nori. […]
