Tekstai temoje ‘Skausmas’

***

Maži žmonės yra nuskriausti, nes paskutiniai sužino, kad pradėjo lyti. Peter Ustinov

***

Kol būsi gyvas, nespręsk apie žmogų pagal jo išvaizdą. La Fontaine

***

Kad būtum didelis, pakanka tik išsitiesti. Marivaux

***

Neniekinkite pipiro, matydami jo menkumą, verčiau paragaukite, tada pajusite, kaip jis kanda. Arabų patarlė

Think before You hurt

The girl you just called fat ? She is overdosing on diet pills. The girl you just called ugly ? She spends hours putting make-up on, hoping people will like her. The boy you just tripped ? He is abused enough at home. See that man with the ugly scars ? He fought for his […]

Rudens vilionės

Išeik į lauką. Ten šviesiau, nei tavo tamsiame kambaryje. Dabar ruduo, žemė paklota margaspalviu kilimu, medžiams dėl to darosi šalta, jie girgžda paliesti vėjo. Užvertęs galvą pamatysi,o gal ir išgirsi, kaip išskrenda paukščiai . Pasaulis ruošiasi miegui, ruošiasi poilsiui. Bet tai gyvybės dalis. Todėl išeik į lauką. Įkvėpk gyvybės.

Eilės prieš Vėlines

Pasuk iš magistralės šičia, į aklą skersgatvį, įženk į tuščią šiuo metu bažnyčią, pritūpk ant klaupkų, pasilenk, kad Dievui į ausies kriauklytę, kuri kurčia triukšmams dienos, tik pora žodžių išsakytum: – Ak, dovanok. Josif Brodskij, „Vaizdas į jūrą“

Dvi akys, ieškančios šilumos. Pragaištinga žvakių liepsna.

Žvakės liepsnoje dega numestas laikas, užgimsta nemarioji amžinybė. Dvi akys, ieškojusios šilumos, praryja žvakės liepsną ir pačios miršta joje. Dabar maldauja šalčio, tačiau jau per vėlu, jau auka atiduota dvasioms. Kažkada jos svajojo degti, dabar maldauja užgesti. Jų maldos bergžsdžios, jų prašymai neišgirsti. Savo liepsnos įkaitės, kažkada norėjusios pajusti amžinybę, dabar suprato savo  laikinumą, savo […]

Lapkritis – Vėlinių mėnuo

Gūdus ir šaltas lapkritis – mėnuo, kurį senovėje žmonės vadino vėlių mėnesiu. Senoliai mokėjo paaiškinti kiekvieno gamtos objekto paskirtį. Vėjas ne šiaip sau gaudžia ir ne šiaip sau siaučia – jis padeda vėlėms judėti. Žvarbų rudenį jos sugrįžta į savo namus susišilti, susitikti su artimais žmonėmis. Ilgi vakarai ir ta jaudinanti tyla… kad vėlių šauksmas […]

Mintys Vėlinėms artėjant

Kokia spalvinga mūsų gamta rudenį, kol žemė pasipuošusi auksiniais lapais, kol saulė paliečia ją vienu kitu spinduliu… Ramybė. Tačiau labai greitai nuotaika bjursta dėl pirmųjų šalnų, su kuriomis vis garsiau šlepsi niūrių orų ir dar niūresnių žmonių nuotaikų pranašo žingsniai. Taip vienišai ir liūdnai švilpauja vėjas, o širdį drasko sielvartas. Gamta tampa tokia pilka, jog […]

Rudenio daina, Oskaras Milašius

Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.  

***

Visos moterys nori, kad jų vyrai būtų joms ištikimi. Bet tik našlės žino, kur šiuo metu yra jų vyrai.

***

Pavargau.  Jau svyra rankos. Ašaros draugauja su rudens lietum. Kuo tampu aš ? Kur einu ? Kuo pasitikėt galiu? Ką svajoji – tas esi. Svajos mano – tik ramybės noras. Dūla mintys, dūžta viltys, žvilgsnis stingsta. Spurda iščiose gyvybė. Tai vienintelė mano stiprybė.

***

Kelelis pilkas, pavydas – baltas, tik nesakyk, kad tu nekaltas … Sakyk geriau – „Suklydau, daugiau klajot nenoriu“ Tai bus geriausia man paguoda.

***

Jeigu partneris tyli ir neatsako į Jūsų didžiulį pasipiktinimą, tai dar nereiškia, kad jis yra kurčias, nereiškia, kad jis silpnas, nereiškia, kad jis abejingas. Tai gali reikšti, kad jis turi rankas, į kurias jis gali save suimti.