Tekstai temoje ‘Svajonės’

***

O, mano mielas, kur tavo siela ? Man jau pabodo tuštumas žodžių Tegul tikės jais mergaitės kvailos Kokias aš dariau klaidas kadais… 🙂

***

Kiek kainuoja ilgesys ? Prabėgusių vėjavaikės dienų, išblaškytų vėjuose bučinių, meilės žodžių netikrų ? Kiek kainuoja prisilietimas ? Nežinomo praeivio, mylimo žmogaus o gal krentančio klevo lapo ? Ko vertas kūdikio šypsnys po bemiegės nakties ? Viskas turi savo kainą, praeitis – vertybė, dabartis – padarinys to, kas buvo vakar.  Linkiu, kad Jūsų gyvenimą lydėtų […]

***

Pavasaris atėjo. Pasirinkai puikų laiką gimti – kartu su Tavim nubudo gamta, sušilo žemė. Ją šildė ne tik saulė. Ją šildė gražios žmonių mintys, šypsenos ir svajonės. Tegul tai lydi Tave ir tolimesniame kelyje. Su gimtadieniu …

***

Maži žmonės yra nuskriausti, nes paskutiniai sužino, kad pradėjo lyti. Peter Ustinov

***

Ateina diena, kai kūnas nustoja augęs, bet siela gali augti visą gyvenimą. Anonimas

Eilėraštis apie Vėlines

Kada regi tamsoj žvakučių jūrą Per Vėlines-žvarbi naktis juodoji!- Atrodo,lyg į mus staiga sužiūra Visi,kurių netekom,apraudojom Prieš jų akis pasijunti lyg nuogas Su savo ydomis,klastom,pykčiu, Skolų nebegali grąžinti žmogui, Kuriam jau nebeliko paslapčių. Atleiskit jūs,užbaigę žemės kelią, Kad,rūpesčių kasdienių prislėgti, Mes per retai aplankom šią vietelę, Kur būname prie jūsų taip arti, Kad tebegirdim jūsų […]

Rudens veidas

Aš mačiau šiandie veidą rudens, Liūdną veidą tarp lekiančių lapų. Gilumoj geležinio vandens Jam nuo ašarų akys sušlapo. Gilumoj, kur be galo tylu, Šitas liūdintis veidas gulėjo, Negirdėjo lėtų spragilų Nepavargstančio, aklo kūlėjo. Abejingi, laimingi lašai! Visas oras nuo lapų geltonas. Tu kaip orkestrą lietų prašai, Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais Visada, visada, visada, Kad […]

Eilės prieš Vėlines

Pasuk iš magistralės šičia, į aklą skersgatvį, įženk į tuščią šiuo metu bažnyčią, pritūpk ant klaupkų, pasilenk, kad Dievui į ausies kriauklytę, kuri kurčia triukšmams dienos, tik pora žodžių išsakytum: – Ak, dovanok. Josif Brodskij, „Vaizdas į jūrą“

Dvi akys, ieškančios šilumos. Pragaištinga žvakių liepsna.

Žvakės liepsnoje dega numestas laikas, užgimsta nemarioji amžinybė. Dvi akys, ieškojusios šilumos, praryja žvakės liepsną ir pačios miršta joje. Dabar maldauja šalčio, tačiau jau per vėlu, jau auka atiduota dvasioms. Kažkada jos svajojo degti, dabar maldauja užgesti. Jų maldos bergžsdžios, jų prašymai neišgirsti. Savo liepsnos įkaitės, kažkada norėjusios pajusti amžinybę, dabar suprato savo  laikinumą, savo […]

Rudenio daina, Oskaras Milašius

Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.  

***

Bespalvis miego gūsis užmerks tau akis, Ryto saulės šypsnys sušildys žvarbų rudens rytą, trapi pirmoji snaigė primins mūsų jasumą, kuris palietė mus angelo sparnu tau pirmą kartą mane pabučiavus.

***

Visos moterys nori, kad jų vyrai būtų joms ištikimi. Bet tik našlės žino, kur šiuo metu yra jų vyrai.

Rudenėjančios mintys.

Rudens spalvos žydi ryškiau, nei vasaros žaluma. Rudens gėlės ištveria šalnas ir tenkinasi  šykščiais saulės bučiniais. Taip ir aš. Taip ir mano jausmai. Taip ir mano viltys. Ateis žiema ir užklos mano žiedą puria balta antklode. Viskas pasimirš, ko nereikia prisiminti. Pavasarį atgimsiu naujai. Labanakt.

***

Pavargau.  Jau svyra rankos. Ašaros draugauja su rudens lietum. Kuo tampu aš ? Kur einu ? Kuo pasitikėt galiu? Ką svajoji – tas esi. Svajos mano – tik ramybės noras. Dūla mintys, dūžta viltys, žvilgsnis stingsta. Spurda iščiose gyvybė. Tai vienintelė mano stiprybė.

Rudens žodžiai

Ateina rudenys pre pievų žiedus, Per žalio miško lapelius. Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku – Viskas pasauly vieną kartą baigias. […]