Tekstai temoje ‘Svajonės’

***

Ar padariau aš tau ką nors negero, kad nedrįstu pasveikinti tave ? Kodėl ir tu, praeidamas gatve su išgąsčiu lenki manęs kaip maro ? Suprask : tave aš myliu taip giliai, jog išsiskirt negali mūs keliai. V.Šekspyras

***

Mes – ne viena būtybė. Mudu klydom. Tai kas, kad meilė mudviejų – viena. Nuo šios minutės niekad savo ydom Tavęs nebeapsunkinsiu, gana. Nors vienas jausmas valdo mus abudu,- Per daug mes turim skirtingų bėdų : Jos gal nesunaikina meilės grūdo, Bet atima tiek laimės valandų. V.Šekspyras

***

Nejaugi dėl manęs tu abejoji ! Ne, niekam aš kitam nesilanksčiau ! Aš atsidavusi tau. Širdis manoji Su tavimi suagus kaip anksčiau. V.Šekspyras

***

Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada, Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda. V.Šekspyras

***

Juk aš tiktai nauju rūbu dangstau žodžius, gerai pažįstamus nuo seno: Tai, ką rašau, rašau aš vienam Tau Ir vien apie Tave, brangusis mano. V.Šekspyras

***

Idant tavęs pasaulis nepriverstų sakyt, kodėl buvau aš tau brangi, Tu mūsų meilės nebekelk iš karsto, pamiršk visai, kad buvo dar jinai. V.Šekspyras

***

Ne, meilės būdo niekas nepakeis Jinai visus paverčia neregiais. V.Šekspyras

***

Kaip man prailgsta pilko kelio juosta Kaip aš nenorom traukiu į namus Kaip mintyse skaičiuoti nusibosta kiek mylių begalinių skiria mus. V.Šekspyras

***

Nori, kad tave gerbtų – daug nekalbėk, nori būti sveikas – daug nevalgyk. Uzbekų patarlė

***

Būtis – tik sapnas, buvo – ir sudie, Praeina viskas – gęsta net žvaigždė, Žmogus – tik dulkė, vėjo atnešta Bet skausmas jo – gilus kaip visata.

***

Aš užtikrinu, žmonės, verta Šitos žemės kalnais ir kloniais Vaikiškai galvą užvertus Bėgt paskui savo svajonę. Algimantas Baltakis

***

Vėjas kalnus griauna, žodis žmones kelia. Liaudies išmintis

***

Pačią pikčiausią gyvatę gali įveikti krūva skruzdėlių. Japonų patarlė

***

Jeigu tu nepripažįsti savo klaidos, vadinasi, darai antrą klaidą. Liaudies išmintis

***

Apkalbos ir šmeižtas neturėtų tokios jėgos, jeigu kvailumas nenutiestų jiems kelio. A.Diuma – sūnus