…Skubėdami prarandam ir išmėtom Ir nepamatom, skrisdami dvasią, Nei uogos, sirpstančios iš lėto, Nei skausmo gero draugo akyse. Tiktai paskui, kada jau visko turim, Jau sendami, pajuntame staiga į pačia širdį priekaišta ar durį – Užlieja juodo išgąsčio banga, Kad mes visai be reikalo skubėjom, Kad nardėm tarp beprasmių reikalų, Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom […]
Tekstai temoje ‘Žmogus’
***
O, mano mielas, kur tavo siela ? Man jau pabodo tuštumas žodžių Tegul tikės jais mergaitės kvailos Kokias aš dariau klaidas kadais… 🙂
***
Kiek kainuoja ilgesys ? Prabėgusių vėjavaikės dienų, išblaškytų vėjuose bučinių, meilės žodžių netikrų ? Kiek kainuoja prisilietimas ? Nežinomo praeivio, mylimo žmogaus o gal krentančio klevo lapo ? Ko vertas kūdikio šypsnys po bemiegės nakties ? Viskas turi savo kainą, praeitis – vertybė, dabartis – padarinys to, kas buvo vakar. Linkiu, kad Jūsų gyvenimą lydėtų […]
***
Pavasaris atėjo. Pasirinkai puikų laiką gimti – kartu su Tavim nubudo gamta, sušilo žemė. Ją šildė ne tik saulė. Ją šildė gražios žmonių mintys, šypsenos ir svajonės. Tegul tai lydi Tave ir tolimesniame kelyje. Su gimtadieniu …
Močiutės pamokymai. Audrius Šikšnius
Dievo akies vyzdyje, Būki pačiu mažiausiu. Dangaus karalystėn tokiems Kelias visų trumpiausias. O tarp žmonių, vaikeliuk, Ir dideliu būki, ir aukštu. Pamiškėje matomu būk, Mažus – ir miške išlaužo.
***
Maži žmonės yra nuskriausti, nes paskutiniai sužino, kad pradėjo lyti. Peter Ustinov
***
Ateina diena, kai kūnas nustoja augęs, bet siela gali augti visą gyvenimą. Anonimas
***
Neniekinkite pipiro, matydami jo menkumą, verčiau paragaukite, tada pajusite, kaip jis kanda. Arabų patarlė
Citata apie santuoką
O dėl santuokos, tai, žinoma, ji dera su protu, jei troškimą lytiškai suartėti sužadina ne vien tik išvaizda, bet ir troškimas gimdyti vaikus bei juos išmintingai auklėti ir, be to, jei abipusės, būtent vyro ir moters, meilės priežastis yra ne tik išvaizda, bet ypač dvasios laisvė. Spinoza Benediktas, „Etika“ 2001
Rudens vilionės
Išeik į lauką. Ten šviesiau, nei tavo tamsiame kambaryje. Dabar ruduo, žemė paklota margaspalviu kilimu, medžiams dėl to darosi šalta, jie girgžda paliesti vėjo. Užvertęs galvą pamatysi,o gal ir išgirsi, kaip išskrenda paukščiai . Pasaulis ruošiasi miegui, ruošiasi poilsiui. Bet tai gyvybės dalis. Todėl išeik į lauką. Įkvėpk gyvybės.
Eilės prieš Vėlines
Pasuk iš magistralės šičia, į aklą skersgatvį, įženk į tuščią šiuo metu bažnyčią, pritūpk ant klaupkų, pasilenk, kad Dievui į ausies kriauklytę, kuri kurčia triukšmams dienos, tik pora žodžių išsakytum: – Ak, dovanok. Josif Brodskij, „Vaizdas į jūrą“