Draugai – kokie jie būna žiaurūs, O kartai švelnūs ir geri Draugai – kokie jie būna brangūs, Kai kažkodėl jų netenki.
Tekstai temoje ‘Susipykus’
Žymos: ***
Kam baltuoja alyvos šakutės, Jei manęs tu mylėt negali! Kam tos niekšiškos priesaikos tavo Jei tu kitą merginą myli? Kam gyventi, jei viskas praeina? Kam mylėti, jei meilė – kančia? Kam pasakius „Karštai myliu tave“, Po kiek laiko atšauti „Jau ne“.
***
Laiškai suplėšyti , gražintos nuotraukos, Net veido bruožai dingę atminty Kodėl tada prisiminimų nuotrupos Taip skaudžiai sujuda širdy.
***
O mano meile! Supratęs tave, Pažinęs tave, Nugalėjęs tave… Aš nesuprantu savęs išeidamas.
***
Pasibučiuokim, ir geros kloties Manęs nelauk; užmirški, jog buvau, Ir aš džiaugiuosi iš visos širdies, Kad taip sėkmingai laisvę atgavau. Sudie, – nebeminėkim padažų O jei kada ir susitiksim mes, Te bus išdildęs laikas iš veidų Visas tos meilės buvusios žymes.
***
Tu neprašei širdies, tau nereikėjo meilės, Tik perėjome kartu kelias gatves. Aš noriu grįžti paimti tavo ranką, Priglausti ją prie degančios kaktos.
***
Širdis man verkia: tavo sielą Suprasti vienas aš galiu, Bet skirta eit man, mano miela, Kitu gyvenimo keliu. (Maironis)
***
Tu netiki, kad aš prasta Ir mintyse tu vėl mane atrasi. Tik aš jau būsiu gal kita Ir tu kitaip mane suprasi!
***
Tu sakei, kad gyventi sunku Netiesa – man gyvenimas – laimė Jos ne visad turiu, sutinku, Bet ji juk neateina savaime. Tad daugiau nesakyki sunku Nieko gero nebūna savaime… Jeigu mudviem lemta išsiskirti Išsiskirkime gerais draugais. Kam be reikalo draskyti širdį Smulkmenų ir priekaištų nagais. Jei priėję mūs draugystės krantą Kai jau niekas mūsų neberiš […]
***
Tu sapnavai, kad dievas tu buvai, esi ir būsi, Ir kad įminti žemės mįslei raktą suradai … Bet Dievas tarė: „Niekas tu esi, buvai ir būsi.“ Ir niekas… nubudai.
***
Yra vienatvė, kai lieki be draugo Kurio tau niekas, niekas neatstos, Ir medis verkia vieškeliu, kur saugo Atsiminimus draugystės paprastos. Tačiau yra baisi vienatvė dviese, Kuri palaužia kaip liga sunki Kai savo džiaugsmo valandėlę šviesią Tik abejingą žvilgsnį sutinki. Kai tavo skundo liūdesy negirdi Nemato sielos prislėgtos ledais Žmogus, kuriam paskyrei visą širdį, Kurį rinkais […]
***
Žiemos naktys už lango verkia Ir vėjelis medžių šlamesy. Leisk ištarti padėką už laišką Ir laimės palinkėt gyvenimo kely Ir kam tu mane pamilai Ir ištarei žodį „Draugausiu“ Juk žodis skambėjo kitaip Tas žodis skambėjo „Apgausiu“.
***
Medžių lapai kaip varis paraudo, visos gervės išskrido toli, Išsiskyrėm…Ir nieko apkaltint negaliu aš,ir tu negali… Išsiskyrėm…Pasakėm neverta to gailėt kas atgal nepareis, o vis tiek man sapnuosis ne karta mėnesienoj bendri vakarai. štai dabar sunkus debesys plaukia atsisėdus prie lango liūdžiu, o atrodo matau tavo plaukus, tavo sodrų balsą girdžiu… Ir man noris mokytis, […]
***
Aš žinau, tu jo nemyli Ir nemylėsi niekados Bet jisai naujas Nuostabus lyg rytas Susižavėjai juk tu juo.. Jis švelniai glosto tavo plaukus Meiliai žiuri į akis.. O tu – laiminga, užsimerkus Eini, kur veda jis.. Bet aš žinau, jog tu pabusi, Pramerksi kerinčias akis Bet pas mane tu jau negrįši Kaip iš stoties išvykęs […]
***
Išeini… Į kitos gražesnį pasaulį – kaip žaislas, spindintis ir mylimas. Kaip laužo ugnis, kuri šildė mano geliančias rankas… Kaip tolimas pasakų laivas, kurio nesiliausiu sapnavus… Ir pabūsiu aš kukčiodama – ir vėl nieko nėra… Tik pagalvės ir lubos, tik stalas ir knygos. Išeini… Bet sugrįši… Gal rytoj, gal po daugel metų… Sugrįši…
