Tekstai temoje ‘Susipykus’

***

“Skauda” – tai ne tas žodis. Gelia. Drasko. Plėšia širdį lauk. “Verkiu” – ne tas žodis. Raudu. Aimanos mano atsimuša į šaltas sienas, aidu sugrįžta atgal. Tegul ateis ta diena, kai išmoksiu šitą pamoką. Tik neprižadu, ar dar kažką jausiu tą dieną – taip tampama akmeniu.

***

Bitės nugara dryžuota, bet tigru jos nepavadinsi. Kinų patarlė

***

Lengviau yra Nemylint Pamilti, nei Mylint Pamiršti.. Taigi galvok, ką įsimyli…

***

Ne visada sakyk, ką žinai, bet visada žinok, ką sakai…

***

Jaučiu aš rožių kvapą, ir svaigią muziką girdžiu. Jaučiu aš sielos tuštumą viena tarp sienų keturių. Jaučiu iš rankų viskas slysta, ką aš gyvenime turiu. Bet visi žmonės klysta…. Todėl atleisti tau turiu.

***

Laikas – auksas, laikas  – turtas Laikas bėga kai užburtas Jį senatvėj apraudosi, jei gerai nesinaudosi.

***

Atversim langą Paslapties Ant jo vėl angelas prisės, Ramins ir guos tyliu balsu Ir nebebus gyvent baisu.

***

Kartais reikia tik vieno žodžio – paguosti Vieno virpančio šypsnio – sušildyti Rankų judesio vieno – sugryžti Vieno vienintelio žvilgsnio – atleisti.

***

Mylėjau – iš akmens sklido daina. Tikėjau – jei meilė, tai amžina. Bet tu išėjai vieną rytą, ir dienos mane ėmė ryti. Tokia vieniša aš – nežinau prie kitų – Mylinčių ? Kenčiančių ? Eiti turiu.

***

Palaimintas yra tas, kuris nesitiki nieko, nes jis nenusivils niekada…

***

Neleisk fantazijai pernelyg įsivažiuoti, nes realybė skaudžiai trinktelės per snukį.

***

Atkreipk akis į kiekvieną, o širdį tik į vieną…

***

Mokėti širdį paversti geležimi sunku, bet kartais reikia.

***

Tu nebūki kaip atviras laiškas Gal manai, tas kelionėj padės ? Visi perskaitys ir bus aiškūs Tavo žingsniai ir lobiai širdies. Širdimi tu kiekvieno negundyk Oi, pravirksi, kam šitaip darai… Atsimink, jog į atvirą širdį Daug kas spjauna taip pat atvirai.

***

Merginos širdies nesuprasi – ji gali nemylėdama bučiuoti, o mylėdama atstumti nuo savęs.