Tekstai temoje ‘Kalėdiniai sveikinimai’

Kuo kvepia kalėdos ?

Kalėdos tuoj pakvips mandarinais ir pyragais. Jos dar kvepia cinamonu ir gerais darbais. Atneški ir man, įsidėjęs į krepšelį – gerų minčių, meilės ir švelnumo dovanėlių.

Ledo pilis. Nijolė Morkūnaitė

Žmonės kalba. Žmonės matė. Kai Šaltukas pilį statė. Ledo stogas. Ledo menės. Pilį saugo besmegenis.   Menėj dega ledo žvakės. Nuo šviesų net raibsta akys. Apie pilį snaigės šoka. Kyla, leidžias, kaip tik moka.   Bet klausyk, pily naujiena – Saulė švietė visą dieną. Pilies bokštai sumažėjo. Menėse vanduo varvėjo.   O jau po trijų […]

Naujametinė naktis. Dalia Žibaitienė

Atsisukusi šlapdriba drebia į veidą iš pačios nevilties ir toliausių kraštų. Lyg istorijos laiptais pamažu nusileido Naujametė Naktis – (tylią raudą girdžiu). Gal istorijos laiptais mergaitė nubėgo? (Neieškokim sinonimų – žodžiai tušti). Tau paliko tik tylų barbenimą sniego ir raudonas šviesas pakelės pakrašty… Tarsi neregio rankos – į vidurnakčio tamsą – atpažįsta dar buvusius tavo […]

Kalėdų maldelė. Teresė Leciūtė Lorenčienė

Prieš tūkstančius metų Užgimęs Tu pavergei širdis vaikų. Tau savąją meilę, Tau savo maldelę Šiandieną, Jėzuli, skiriu.   Uždegsiu žvakelę Ant gyvojo medžio Šnibždėsiu: – Tave aš myliu. Kai Tu su manim, Dievulėli mielasis, Aš viską, o viską Galiu.    

Laukiu Kalėdų. Teresė Leciūtė Lorenčienė

Laukiu Kalėdų, Laukiu Dievulio. Bėgsiu bažnyčion – Ten rasiu jį gulint.   Mažas Vaikelis Guli ant šieno. Laukia ateinant Vaiko kiekvieno.   Aš Jam giedosiu Giesmę gražiausią, Prie prakartėlės Tyliai priklaupsiu.

Tavo angelas. Birutė Gaigalienė

Mažoje mūsų žemėj Laukimas šviesos, Sapnuojas balti Apšerkšniję berželiai. Kas saugos tave Nuo tamsos lig aušros, Ar diena miglota Lydės tavo kelią?   Už tavo pečių Balto sparno šešėlis, Lyg kūdikio juokas, Ar spindintis sniegas. Šviesu širdyje, Dangus mėlynas mėlynas, Kaip vasaros rytą Pabudus iš miego.   Kai būna sunku, Skaudžią ašarą braukia, Tylia lopšine […]

Ryto laukimas. Marius Budraitis

Gal einam mano broli kalėdoti siaurais žvaigždių paženklintais keliais kur papartynai eglių suvedžioti mįslingai šaiposi po vasaros langais.   Aš gersiu bruknių vyną, kol ant lūpų nukris lašelis mėlyno dangaus ir į rasotą žolę meiliai įsisukus naktis nežinomom kryptim išplauks.   Iš tūkstantojo vėjinio malūno iškris kvietinių miltų debesis, kaip mitologinis tautosakos siaubūnas pačiups nendrinį […]

Kalėdinis laukimas. Marius Budraitis

Aš paklydusio žvakė kreiva mėnesienos gelsvoj plokštumoj, kalno prieglaudoj žemės spalva atsispindi šešėlio kaktoj. Iš romantiškų rogių naktis Šieno glėbį ant sniego peties, gal už posūkio blaškos lemtis pasiruošusi stvert už peties. Ar stebuklų miražais tiki, povestuvinėm vėjo kelionėm, toj sušalusioj gruodžio pily pasislėpusios eglės ieškojom. Ir tikėjom kaip tiki vaikai. “Taip gražiai elegantiškai sninga.” […]

***

Balto sniego kepuraitės Baltos sniego kepuraitės Apdengė žalias eglaites. Mesk, žiemuže, snaigę purią, Padabink ir man kepurę. Rogės skrieja nuo kalnelio Kalėdų seniui duokim kelią. Atveža jis pilną maišą Dovanėlių ir ragaišių Nesustok seneli šalti Sniego baltus miltus malti. Besmegenį nulipdysim, Ir kieme jį pastatysim. Padabinsime eglutę Su žaisliukais ir žvakutėm. Apie ją ratelį šoksim, […]

Snaigė. Nijolė Morkūnaitė

Pasakyki, snaige, ar toli leki, Kol ant žemės baltu patalu lieki? Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki? Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki? Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido. Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.

Rogutės. Kazys Jakubėnas

Pasidirbau Gražutes Tvirto medžio Rogutes. Nuo kalnelio Važiavau, Už karklelio Užkliuvau. Už karklelio Užkliuvau, Iš rogučių Išvirtau.

Snaigė

Papleveno, pasisuko Ir man tiesiai ant delniuko. Snaige, ar ne per anksti, Pasidžiaugtumei pati. Spindi snaigė, baltas pūkas Štai kaip papuoštas delniukas. Aš prie lūpų jį keliu Plykst … pavirto lašeliu.

Šventė. Nora Jazbutytė

Dega Kalėdų žvakutė, Virpa liepsnelė šilta. Linksma vaikams prie eglutės- Šventė atėjo laukta. Beldžias Kalėdų Senelis, Žengia orus pro duris. Spindi mažylių akelės, Spurda iš laimės širdis. Liejasi posmai, dainelės, Sukasi kaukės ratu, Tiesiasi mažos rankelės Prie dovanų atneštų.

Senelis šaltis

Kai sniegas jau laukus nukloja Kai ūžauja lauke šiaurys Kalėdų senis atlinguoja Nes laukia jo vaikų būrys. Mažųjų niekad nepamiršta Senelio mylinti širdis, Keliauja jis per pūgą tirštą Kalėdos beldžias į duris. Sveikinimai visiems

Senis Šaltis. Jonas Lapašinskas

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių, Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais, Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom… Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda. Akiniai dideli – Šaltis mato toli… Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai. Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai. Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris. Dovanėlių atneš… […]