Per ledą, speigą, juodą gruodą Senelis Šaltis skuba į svečius, Tik nieks neduoda Seneliui Šalčiui dovanų. Aš sumąsčiau, kai Šaltis atkeliaus į čia, Įdėsiu jo kišenėn paslapčia. Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys, O ką įdėsiu? – Paslaptis.
Tekstai temoje ‘Kalėdiniai sveikinimai’
Dovana Seneliui Šalčiui
Žymos: Kalėdų džiaugsmas, I.Steišiūnienė
Kalėdos, kalėdos, Tai šventė šviesi. Kalėdos, kalėdos, Mes džaugiamės visi. Eglutė, eglutė, Eglutė žalia Jau stovi mūs salėj Visa išpuošta. Kalėdų seneli, Ateiki greičiau, Atnešk dovanėlę, Kurios aš prašiau.
***
Atleiskit už tai ,kad išdykęs… Už tai,kad ne auksas esu, Už tai ,kad kai kas nepavyko… Nors stengiausi aš iš tiesų. Pasižadu jums aš šiandieną, Aš tapsiu geresnis tikrai! Tik dovaną gauti bent vieną, Norėčiau,seneli,labai!
***
Nesakyk man nieko, ko nenoriu išgirsti, nesakysiu nieko, kad nelikčiau išgirsta ir aš Tegul vėjas tik sujudins Kalėdų varpelių trapumą Tegul laimė įžengs į mūsų namus …
***
Viskas iš sekundžių sudėliota, – saulės blyksniai , ir lietaus lašai, Visko mums tik po sekundę duota – rodos daug, o iš tikrųjų – tiek mažai …
Mintys metams bėgant į pabaigą
Metams skubant į pabaigą, kiekvienas daugiau ar mažiau sąmoningai įvertina dar vienus prabėgusius gyvenimo metus. Jeigu praėję metai buvo geri – gaila, kad jie baigiasi. Ir su šiokiu tokiu nerimu laukiama ateinančių. Net ir labai stengiantis „užsitikrinti ateitį“, ji yra didelė nežinia. Visi žino istorijų iš savo ar pažįstamų gyvenimo, kaip įvykiai pakrypsta netikėta linkme […]
Aš mažas kaip žirnelis
Aš mažas kaip žirnelis Bet didelis užaugsiu! O kai ateis senelis, Ir dovanos sulauksiu- Kad padedu mamytei, Gražiai klausau tėvelio… Nors mažą dovanytę Gal gausiu iš senelio… Kaip aš tebus ji.Bus gerai! Juk aš nedidėlis tikrai…
Mes piešiam žiemą
Apsnigta žemelė, Šaltas vėjas pučia.- Vaikščioja vaikučiai Su šiltais skrebučiais. Jie žiemos nebijo- Į svečius ją kviečia: – Eikš, balta žiemuže, Mes tave nupiešim.- Ir per visą dieną Nėjo jie į kiemą- Rūpestingai piešė Šaltą baltą žiemą. Justinas Marcinkevičius
Eilėraštukas apie šaltį
Vėjas pusto purų sniegą,- Po ledu upelis miega. šaltis kraipo ūsą baltą : -Upeliuk, ar tau nešalta? Pakentėk dar valandėlę,- Siuva pūgos antklodėlę. Išpurena, iškedena, Sidabru išsiuvinėja. Antklodėlę minkštą, baltą,- Kad nebūtų tau taip šalta.
Eilėraštukas vaikams. Dėdė sausis.
Brenda sausis su veltiniais Balto vėjo vėpūtiniais, Ir nustebęs žiūri sausis: Iš pusnyno – kyšo ausys… – Kelkis, kiški skeltanosi, Tu pusnyne suragosi! – Nesušalsiu, dėde sausi! Pusnys – patalai šilčiausi! Įsikasęs po sniegu, Kaip karalius aš miegu.
***
Pasipuošusi, mažutė, Balto sniego paltuku Brenda per pusnis eglutė Be kelių, be takų. – Kur, eglute, tu eini? Gal mieste kur gyveni? – Per pusnynus aš einu Paklausyt žiemos dainų.
Eilėraštis vaikams. Sapnas
Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. – Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Stovi kalnas šokolado, o ledų, o ledų – Vos gali paeit – slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo… Justinas Marcinkevičius
Eilėraštis. Stebuklai
Kartą vidury dienos Mėnuo pasirodė. Bitė jojo ant meškos, Krosnis virė puode. Šaukštai duoną ėmė riekt, Peiliai putrą srėbė, Upės vynu ėmė bėgt, Sūriu ugnį žiebė. Knygos nešė vaikučius, Suolas raidę rašė, Varlės skraidė po medžius, Plunksnos Barbę pešė. Iš knygos „Kalėdų žvaigždė“, Kaunas, 1938
***
Nebūtina daryti žygdarbių, visai pakanka mažų dalykėlių, atliktų su didele meile. Motina Teresė
***
Kantrybės nebaigtiems darbams užbaigti, kūrybinio impulso naujiems pradėti, lengvos Laimės rankos, stiprios sveikatos ir džiugios šventinės nuotaikos linkime Šventų Kalėdų ir Naujųjų Metų proga.
