Tekstai temoje ‘Meilės sveikinimai’

***

Myliu tave taip, kaip plaukia antis. Myliu, kaip citrinos gaivina. Myliu taip, kaip kartais skauda dantį. Myliu taip, kaip vynas svaigina. Kaip nevykęs jūreivi bijo nuskęsti, Kaip žonglierius bijo klaidų, Kaip šeimininkė kratos nekvieso svečio, Taip aš tave myliu. Myliu tave, kaip širšė gelia, Taip, kaip purto senuos traukiniuos, Kaip nukrimsti norisi nuplyšusį nagą, Kaip […]

***

Man reikia tavęs Kaip raudono saulėlydžio Kad išminties turėčiau Man reikia tavęs Kaip auksinės aušros Kad degčiau ir šviesčiau Man reikia tavęs Kaip žydro dangaus Kad aiškiai matyčiau Man reikia tavęs Kaip liepos žalios Kad ramiai pailsėčiau.

***

Lūpų lytėjime girdžiu širdies kalbą, regiu raides, žodžius, užpildančius meilės prasme baltus popieriaus lapus, krintančius žemyn ir nuklojančius žemę. Balti lapai šiurena apie vyro ir moters sakralumą ir demoniškumą, apie egzistencinį jų minčių ir kūnų lydinį, ir nė akimirkai neabejoji grožio dvasia, sklandančia Visatos erdvėj, prisiliečiančia prie kitų sielų ir kūnų aukščiausia prasme – m […]

***

Mano mylimas Ir visur esantis žmogau. Aš tau rašau vienintelį ir trumpą meilės prisipažinimą, tokį lengvą, kaip lapo kritimas rugsėjį. Tokį skaidrų, kaip šviesūs rudens debesys. Tokį švelnų, kaip voratinklio raštas. Trapų ir vienintelį Meilės žodį – stipriai Tave MYLIU.

***

Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes, Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia, Tai žiūrėti kiaurai sieną per paskaitą, Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi, Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis, Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą, Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai, Tai noras […]

***

Lai Jūsų meilė kyla lyg neaprėpiama jūra, Nuo vilnies, nuo vilnelės – tolydžio gilyn ir platyn. Lai Jūsų meilė, kaip jūra gili niekados neišsenka, Tegu niekas jai išsemt ar atšaldyt jėgų nesuras.

***

Naktį padalinkim mes perpus, Taip, kaip liepsna žvakelės ją dalina. Pirštukais prisiglausiu tau prie lūpų… Patylėkim sekundėlę, patylėkim… Leisk pajusti širdies kalbą spengiančioj tyloj, Leisk išgerti taurę atodūsių tavųjų… Tu visatą su manim pasidalinki, Šis pasaulis – taip mažai mums dviems…

***

Meilė yra laisvės gėlė. Jeigu bandysite ją pagrobti ir išlaikyti, ji, be abejo, nuvys kaip ir bet kokia gėlė, nupjauta ir pamerkta į vazą, ar bet koks drugelis, pagautas ir prismeigtas prie lentos. Persekiotojai meilės niekada nepagaus.

***

Jeigu pradėčiau liaupsinti tave iškilmingomis dėkingumo ar beribio palankumo kalbomis tu aitriai išraustum, pajaustum pavojų ir norėtum greičiau pabėgti. Todėl patylėsiu. Tiesiog žinok. Tu man svarbus.

***

Meilė susijusi su gyvenimu. Meilė padeda mums išsiskleisti, sujungia, padaro mielesnius, sutaurina. Iš meilės trykšta švelnus rūpestis, tai jos žiedai. Visa, ką palytime, meilė paverčia grožiu. Ir visada, kiekvieną mirksnį, mes turime galimybę žengti toliau, negu aprėpia mūsų mažasis aš, galime apsikabinti su visais kaip mylimos dalys vientisoje visumoje.

***

Meilė yra viena ir visa apimanti. Tai švelniausi jausmai, noras daryti visiems gera. Meilės fenomenas sutalpina savyje visą gyvenimą, todėl jai vien širdies maža.

***

Štai viską dovanoju tau šiandien ir pridedu dar savo širdį. Štai viską dovanoju tau – ir pienių lauką, ir bekraštę pievą. Juk be tavęs tai visa būtų niekas. Nuliūstų saulė ir širdis mana, ir bitės dobilo žiede.

***

Tavo atodūsyje suvirpa medžio lapas, Tavo malonė suteikia upėms kryptį, todėl jos teka. Tavo galia išskleidžia žiedą: atsiveria gėlės esmė – pasididžiavimas jos ir melodija, jėga jos ir būties prasmė.

***

Meilė gimsta iš malonumo žiūrėti vienam į kitą. Meilė bręsta iš būtinybės nuolat matytis. Galiausiai išsiskirti tampa neįmanoma. Tokia yra meilė.

***

Mano kojos moka bėgti – tik dėl tavęs. Mano kojos moka šokti – tik dėl tavęs. Mano širdis smarkiai plaka – tai dėl tavęs. Mano akys regi tave. Mano mintys sukas apie tave. Tu – mano meilė, myliu tave.