Tu turi savo perlą rast dugne, Kol neužtemdė žvilgsnio juodas tušas. Tik netikėk, kad perlai tik sapne Ir netikėk, kad visos kriauklės – tuščios… Algimantas Baltonis
Tekstai temoje ‘Meilės sveikinimai’
Žymos: ***
Vėl žvalgomės aukštyn, į savo žvaigždę Vėl neriame gilyn į darbo sūkurį apsvaigę Vėl bandome pakilt nuo juodo būtinybės stalo Ir tarsi gimstame iš naujo : Svajonei Pareigai Kūrybai Meilei.
***
Būkit šviesa, į kurią žmonės eitų Būkit šaltiniu, kuris širdis gaivintų… Būkit tiesa, pagal kurią kiti save pasitikrint galėtų. Būkit meile, kurios visi geistų Būkit žmonės, prie kurių visi prisiglausti norėtų.
***
Tegul ant Jūsų bendro kelio žiedai gražiausi pražydės. O sutuoktuvių proga linkim abiems Jums laimės didelės. Tegul vienos širdies plakimą kita širdis visad išgirs. Jeigu jau suvedė likimas, tegul jau niekad neišskirs.
***
Šiame „Mūsų kelyje“ svarbiausia atsikratyti iliuzijų ir vilčių. Pati vilčių prigimtis yra žlugimas. Niekada nebūna taip, kaip tikiesi. Kai nieko nebesitiki, ir šoki į nežinią kaip į bedugnę, tuščiomis rankomis, – tada ir prasideda vyksmas. Jurga Ivanauskaitė
***
O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų Čia buvo vasara – ir vėl klevai rudi Čia tik žiema balta skara praėjo, o pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad nestabdykit laikrodžio rodyklių, kad nereikėtų vietoje stovėt Tegul negryš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė. Su gimtadieniu …
***
Tu nebūki kaip atviras laiškas Gal manai, tas kelionėj padės ? Visi perskaitys ir bus aiškūs Tavo žingsniai ir lobiai širdies. Širdimi tu kiekvieno negundyk Oi, pravirksi, kam šitaip darai… Atsimink, jog į atvirą širdį Daug kas spjauna taip pat atvirai.
***
Mes ilgimės ir trokštame gyventi, Klausyti muzikos ir ilgesio beržų Bet kartais reikia peržengti tą slenkstį Išsižadėti visko ir „žengt su likimu“.
***
Paguosk mane, išbark mane, Mylėk ar nemylėk. Tik neužgesk, tik nenutilk, tik būk, alsuok, kalbėk. Kitų nėra. Tik tu, vien tu. Tikėk ar netikėk. Bet būk šalia, Bet būk kartu. Jonas Mačiukevičius
***
Sakoma, lygiagretės vis dėlto susikerta begalybėje. Tačiau gyvenimas ne begalybė, dviejų žmonių susikirtimo taškas gali būti prie supilto kapo. O kad jų keliai susikirto, kad aš sutikau tave – labai retai būna tokia laimė, jos galėjo visai nepasitaikyti. Tada, galbūt, mudu nebūtume suradę savo laimės, arba, galbūt, ji būtų buvusi nepilnavertė. Vladimiras Tendriakovas
***
Šiąnakt beldė į langą man sniegas, Šiaip baugu, o kodėl – nežinia,- Gal ir tu naktimis neužmiegi Kada sielvartas slegia mane. Gal klajoji iš kampo į kampą, Su širdim neramia, nesmagia,- Atskirai – mūsų mintys sutampa, Tai kodėl nesutampa drauge ? Valerija Valsiūnienė
***
Ar padariau aš tau ką nors negero, kad nedrįstu pasveikinti tave ? Kodėl ir tu, praeidamas gatve su išgąsčiu lenki manęs kaip maro ? Suprask : tave aš myliu taip giliai, jog išsiskirt negali mūs keliai. V.Šekspyras
***
Nejaugi dėl manęs tu abejoji ! Ne, niekam aš kitam nesilanksčiau ! Aš atsidavusi tau. Širdis manoji Su tavimi suagus kaip anksčiau. V.Šekspyras
***
Nepyk, brangus bičiuli, kad nuobodžiai tariu vien Tavo vardą visada, Neišradingi, blankūs mano žodžiai kasdien tie patys, kaip sena malda. V.Šekspyras
***
Juk aš tiktai nauju rūbu dangstau žodžius, gerai pažįstamus nuo seno: Tai, ką rašau, rašau aš vienam Tau Ir vien apie Tave, brangusis mano. V.Šekspyras
