Kaip noretusi pasakyti tiek daug, bet širdis neišsirenka tinkamų žodžių. Kaip norėtųsi būti šalia ir tiesiog apkabint, bet atstumas skausmingai viską užgožia. Lieka mintys ir žodžiai, neištarti žodžiai, kuriu niekas ,išskyrus TAVE, nesupras… Viskas telpa TAVY, Tavo žodyje “MAMA”.
Tekstai temoje ‘Motinos dienos sveikinimai’
***
Tegul saulutės spindulėlių Tau niekad nepristinga. Te žemėj nepritrūks gėlių, Kad būtum tu laiminga.
***
Be Tavęs nebūčiau gimęs, Jei ne tu nebūt manęs. Vien dėl to labai dėkingas, Tau esu, Mamyt, iš ties.
Žymos: Motinos ***
Mama, Rūpesčius ir skausmą Vaikiškas svajas jau pamirštų Ir kodėl man gimė šitoks jausmas? Vyras svetimas brangesnis negu tu… Mama, Kam nepasakei kadaise, Kai mane taip sunkiai auginai, Kad ateis žmogus ? visų brangiausias Tas, kuri aš pamilau karštai… Aš pas jį į vakarą vėjuotą Nuplasnoju plaštake lengva Ak, kaip gera bėkt, Kad tu žinotum… […]
***
Kai tylus medžiai tyliai ošia, Kai švelnios bangos paliečia tave, Kai jūros žvaigždės tavo galva puošia, Kai skamba seno žvejo vieniša daina, Kai vėjas suvelia tau plaukus Ir suklykia žuvėdra skambančiu balsu, Tada sakyk gi, mama, užsimerkus: “Gyvenimas yra gražus!”
***
Buvo džiaugsmo akimirkos, Buvo liūdesio valandos… Buvo pavasario audros, Buvo alsus vasaros nuovargis, Brangus rudens susimąstymais… Visko buvo šitam ilgam kely… O dabar prieita toji aukštuma, Nuo kurios malonu apžvelgti Savo nueitus darbus, nugalėtus sunkumus.
***
Dėkui tau už nemigo naktis, Už mokymą pažint gyvenimą, Už meilės, džiaugsmo kupinas akis, Už viską tau dėkoju Mama.
***
Geroji mama, mes užaugom. Kiekvienas jau savam kely. šarma paglostė tavo plaukus, Bet dar ruduo toli. Tik tu mokėjai mus užjausti. Dažnai pavargus nuo darbu. Dar kartą leiski prisiglausti Prie tavo ranku nuostabių. Ir šiandien tariam mes visi – Brangiausia žemėj Tu esi.
***
Kai apsiniaukia saulės spindulys, Kada laukai ir pievos ištuštėja, Matai, kaip grimzta metai vis gilyn Ir pajunti, kad puse kelio jau praėjo. Dar kiek jėgos, kūrybinės minties Ir dienos, metai lekia greitai. Mes linkim iš visos širdies Su ugnele širdy toliau gyventi. Nesakome, kad laimė lietus per kraštus, Bet linkime – tebus jos tiek, kiek […]
***
Mamyte, mama, langus drobule balta uždenkit, Lai šoks naktis už lango šokį trankų. Ir leiskit prieš Jus mums nusilenkti, Ir išbučiuot kiekvieną raukšlę ranku.
***
Mes laimės palinkėsim, kažin kur bebūtum, Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos.. Nei liūtys rudeninės, nei šiaurės vėjo gūsiai, Tavo namų šilumos neblaško niekados.
***
Nejaugi tau septyniasdešimt, mama, Nejaugi tiek jau nuvedė takai ? Kiek kartu aušros aušo, naktys temo Nejaugi tavo jau žili plaukai.
***
Numegzk man Margą pirštinėlę, Apskleisk gėlėtą skarelę… Dar daugel metų, Sengalvėle, Žydėki mums obelėle !
***
Nuo žemės delno kyla žalias daigas, Viršum galvos padangių žydruma. Aš bėgau prie Tavęs, kaip mažas vaikas, Tave ir saulę šaukdamas “Mama”. Tu man sakau, tu man kartoji, mama: Yra keliai, keleliai ir takai, Kuriais į širdį, kaip į bendrą namą, Ateina žmones – dideli vaikai.
***
Pažvelk, mamyt, pro langą – Tyliai žvaigždės krenta, Ir tylumoj – ant gatvių, ant stogų Vėjelis švelniai glosto Tavo plaukus Te širdyje Tau būna lengva Ir skaidru.
