Saulė – juokas. Naktis – tyla. Akys – migla. Mintys – tamsa. Kelias – su vingiais. Sniegas – su žingsniais. Eisiu – ateisiu. Palauk – aš greita.
Tekstai temoje ‘Sveikinimai’
***
Nesakyk man nieko, ko nenoriu išgirsti, nesakysiu nieko, kad nelikčiau išgirsta ir aš Tegul vėjas tik sujudins Kalėdų varpelių trapumą Tegul laimė įžengs į mūsų namus …
***
Viskas iš sekundžių sudėliota, – saulės blyksniai , ir lietaus lašai, Visko mums tik po sekundę duota – rodos daug, o iš tikrųjų – tiek mažai …
Aš mažas kaip žirnelis
Aš mažas kaip žirnelis Bet didelis užaugsiu! O kai ateis senelis, Ir dovanos sulauksiu- Kad padedu mamytei, Gražiai klausau tėvelio… Nors mažą dovanytę Gal gausiu iš senelio… Kaip aš tebus ji.Bus gerai! Juk aš nedidėlis tikrai…
Mes piešiam žiemą
Apsnigta žemelė, Šaltas vėjas pučia.- Vaikščioja vaikučiai Su šiltais skrebučiais. Jie žiemos nebijo- Į svečius ją kviečia: – Eikš, balta žiemuže, Mes tave nupiešim.- Ir per visą dieną Nėjo jie į kiemą- Rūpestingai piešė Šaltą baltą žiemą. Justinas Marcinkevičius
Eilėraštukas apie šaltį
Vėjas pusto purų sniegą,- Po ledu upelis miega. šaltis kraipo ūsą baltą : -Upeliuk, ar tau nešalta? Pakentėk dar valandėlę,- Siuva pūgos antklodėlę. Išpurena, iškedena, Sidabru išsiuvinėja. Antklodėlę minkštą, baltą,- Kad nebūtų tau taip šalta.
Eilėraštukas vaikams. Dėdė sausis.
Brenda sausis su veltiniais Balto vėjo vėpūtiniais, Ir nustebęs žiūri sausis: Iš pusnyno – kyšo ausys… – Kelkis, kiški skeltanosi, Tu pusnyne suragosi! – Nesušalsiu, dėde sausi! Pusnys – patalai šilčiausi! Įsikasęs po sniegu, Kaip karalius aš miegu.
***
Pasipuošusi, mažutė, Balto sniego paltuku Brenda per pusnis eglutė Be kelių, be takų. – Kur, eglute, tu eini? Gal mieste kur gyveni? – Per pusnynus aš einu Paklausyt žiemos dainų.
Eilėraštis. Stebuklai
Kartą vidury dienos Mėnuo pasirodė. Bitė jojo ant meškos, Krosnis virė puode. Šaukštai duoną ėmė riekt, Peiliai putrą srėbė, Upės vynu ėmė bėgt, Sūriu ugnį žiebė. Knygos nešė vaikučius, Suolas raidę rašė, Varlės skraidė po medžius, Plunksnos Barbę pešė. Iš knygos „Kalėdų žvaigždė“, Kaunas, 1938
Eilėraštis vaikams. Apie zuikį ir zuikienę
Kartą Zuikis ir Zuikienė Krūmuos kepė kiaušinienę. Skrido pempė viršum krūmo Ir pamatė – virsta dūmai! Žvilgt į savo pilką lizdą: Ten – tiktai lukšteliai blizga. Kad įdūko kuodotoji! Visos plunksnos piestu stojo. Visas laukas buvo pilnas Pempių klyksmo, Zuikių vilnos. Nuo to sykio, nuo to karto Kopūstienę Zuikiai kerta. […]
Originalus meilės tostas
Negersiu ne todėl, kad grašiai pasibaigę, ar kad bijau žmonių, kurie girtumą peikia aš gerdamas vien užsimiršimo tegeidžiu, – dabar gi Tu širdy, ir vyno nebereikia .
Citata apie santuoką
O dėl santuokos, tai, žinoma, ji dera su protu, jei troškimą lytiškai suartėti sužadina ne vien tik išvaizda, bet ir troškimas gimdyti vaikus bei juos išmintingai auklėti ir, be to, jei abipusės, būtent vyro ir moters, meilės priežastis yra ne tik išvaizda, bet ypač dvasios laisvė. Spinoza Benediktas, „Etika“ 2001
***
Bespalvis miego gūsis užmerks tau akis, Ryto saulės šypsnys sušildys žvarbų rudens rytą, trapi pirmoji snaigė primins mūsų jasumą, kuris palietė mus angelo sparnu tau pirmą kartą mane pabučiavus.