Tekstai temoje ‘Sveikinimai’

***

Šešiasdešimt kartų obelys žydėjo, Šešiasdešimt buvo vasarų kartu … Bet tegul gyvenimas metus iš naujo rašo Ant pasidabruotų jūsų smilkinių.

***

50 – tąjį kartą rudenio kaskadom, žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.

***

…Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50- tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas…

***

20 – ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink – ne viskas pragyventa, ne viskas duota, ką turi.

***

Susiginčijo trys bičiuliai, ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui… Antrasis tarė šitaip: Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą […]

***

Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo nuskynusi … Kaip ateina diena, iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi šviesiu, Ir gyvensi ilgai, kol gyvensiu šioj žemėje aš.

***

Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.

***

Už viską reikia mokėti. Už viską. Už ruginės duonos riekę. Už šaltinio vandens gurkšnį. Už pavasario saulės šypsnį. Už gaivaus vėjo gūsį. Už tikrą ir amžiną meilę. Už rytdieną… Už viską reikia mokėti. Ne pinigais – savimi. Savo jausmais. Savo gyvenimu.

***

Jeigu nori dešimt gauti – reikia mokslo paragauti, Su berniukais nelakstyti, o knygelę paskaityti.

***

Vėjas švelniai glostys mano plaukus, saulė tyliai glamonės pėdas nueinančias. Čia šilta, gera ir ramu, ir  nėra jokių piktų minčių. Ateik, pabūk su manimi kartu čia, ant stogo. Sėdėsim kartu ir žiūrėsim, kaip dailininkas ruduo dažo pasaulį meilės spalvomis. Meilės spalvos tau per ryškios ? Paversim jas draugyste.  Arba blankstančiu prisiminimu, kurį užklos žiemos patalas.

***

Ar girdi – ir vėl skambutis aidi. Vadovėliuose nubudo raidės. Į klases plačiai duris atvėręs Grįžta vasaros takais rugsėjis. Ir po paslaptingą mokslo šalį Leidžiasi keliaut visi, kas gali. Su Rugsėjo 1-ąja!  

***

Gelsvus lapus rudens vėjas neša, Laukus gaivina rudenio tyla. Ir vėl tave, atėjusį į klasę, Kasryt pasveikins tavo mokykla. Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus, Nuliūs, pajutus nerimą širdies, Priglaus tave, lyg motina priėjus, Ir bausdama lyg motina liūdės. Su Rugsejo 1-ąja!  

***

Ruduo su kraitele Per lauką į svečius. Kaštonais išsipuošęs Kvies klasėn vaikučius.   Voriukai tinklą aus Ir siūs rugsėjui paltą, Kad klasėje vaikučiams Nebūtų niekad šalta. Vaikų balsai…Ir gėlės Mokykloje ant stalo. Dilindi! Vėl dilindi!- Aidės širdy be galo…   Z.Sadauskaitė    

***

Susirūpino Pelynas: Kurgi Mano draugas Kmynas? Gėlės šoka, Žolės ploja, O jisai -visur vėluoja! Jei kas Kmyną Bus nuskynęs, Nebenoriu Gegužinės! Kmynui šypsosi Pelynas, O Pelynui sako Kmynas: -Negaliu Visur suspėti, Nes nešiojuos sunkų skėtį!

***

Yra toks paukštis marabu. Kur jis gyvena nesvarbu. Svarbu, kad žinom mes abu- Yra toks paukštis marabu. Sigitas Geda