Tekstai temoje ‘Sveikinimai mokytojams’

***

Viskas iš sekundžių sudėliota, – saulės blyksniai , ir lietaus lašai, Visko mums tik po sekundę duota – rodos daug, o iš tikrųjų – tiek mažai …

***

Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo nuskynusi … Kaip ateina diena, iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi šviesiu, Ir gyvensi ilgai, kol gyvensiu šioj žemėje aš.

***

Ar girdi – ir vėl skambutis aidi. Vadovėliuose nubudo raidės. Į klases plačiai duris atvėręs Grįžta vasaros takais rugsėjis. Ir po paslaptingą mokslo šalį Leidžiasi keliaut visi, kas gali. Su Rugsėjo 1-ąja!  

***

Gelsvus lapus rudens vėjas neša, Laukus gaivina rudenio tyla. Ir vėl tave, atėjusį į klasę, Kasryt pasveikins tavo mokykla. Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus, Nuliūs, pajutus nerimą širdies, Priglaus tave, lyg motina priėjus, Ir bausdama lyg motina liūdės. Su Rugsejo 1-ąja!  

***

Ruduo su kraitele Per lauką į svečius. Kaštonais išsipuošęs Kvies klasėn vaikučius.   Voriukai tinklą aus Ir siūs rugsėjui paltą, Kad klasėje vaikučiams Nebūtų niekad šalta. Vaikų balsai…Ir gėlės Mokykloje ant stalo. Dilindi! Vėl dilindi!- Aidės širdy be galo…   Z.Sadauskaitė    

***

Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu – šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.

***

Gelsvus lapus rudenis vėjas neša, Laukus gaivina rudenio tyla. Ir vėl tave, atėjusį į klasę, Kasryt pasveikins tavo mokykla. Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus, Nuliūs, pajutus nerimą širdies, Priglaus tave, lyg motina priėjus, Ir bausdama lyg motina liūdės.

***

Padovanosiu tau geltoną klevo lapą- Ruduo išskynė vasaros gėles. Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka Ir mena saulės sklidinas dienas. O juk gražu, kai supas klevo lapas, Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės, Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas Tartum ugnelė mylinčios širdies. Atnešiu gražią dėkingumo puokštę Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas, Už […]

***

Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių. Žmonės turi svajones, bet neturi sparnų – Linkiu, kad Jūsų svajonės turėtų sparnus …

***

Vėl žvalgomės aukštyn, į savo žvaigždę Vėl neriame gilyn į darbo sūkurį apsvaigę Vėl bandome pakilt nuo juodo būtinybės stalo Ir tarsi gimstame iš naujo : Svajonei Pareigai Kūrybai Meilei.

***

Būkit šviesa, į kurią žmonės eitų Būkit šaltiniu, kuris širdis gaivintų… Būkit tiesa, pagal kurią kiti save pasitikrint galėtų. Būkit meile, kurios visi geistų Būkit žmonės, prie kurių visi prisiglausti norėtų.

***

Ilgai svarsčiau, ko reikia palinkėti, Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai, Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai To tikslo, kam šioj žemėj gyvenai. Daug daug dar vasarų žieduotų Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės Ilgiausių metų ir skambiausių posmų Tegul likimas dar nepagailės …

***

O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų Čia buvo vasara – ir vėl klevai rudi Čia tik žiema balta skara praėjo, o pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad nestabdykit laikrodžio rodyklių, kad nereikėtų vietoje stovėt Tegul negryš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė. Su gimtadieniu …

***

Kiek daug jėgos, švelnumo ir gerumo sutelpa tavo širdy, Kiek daug gerų darbų nudirbo tavo rankos, Kiek daug naktų skaičiavo tavo mintys ir dėjavo tik viena – tavo širdis. Tebūna tavo vardas, tavo darbas šventas, Tebūna tavo dienos ilgos ir džiaugsmingos, O laikas tekartoja: “Nepalūžti, nepavargti…”

***

Ilgai svarsčiau ko reikia palinkėti, Ko trokšta kūnas, siela ir jausmai, Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai To tikslo, kam šioj žemėj gyveni! Daug daug dar vasarų žieduotų Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės, Ilgiausių metų ir skambiausių posmų Tegul likimas dar nepagailės…