Tekstai temoje ‘Sveikinimai vaikams’

***

Balto sniego kepuraitės Baltos sniego kepuraitės Apdengė žalias eglaites. Mesk, žiemuže, snaigę purią, Padabink ir man kepurę. Rogės skrieja nuo kalnelio Kalėdų seniui duokim kelią. Atveža jis pilną maišą Dovanėlių ir ragaišių Nesustok seneli šalti Sniego baltus miltus malti. Besmegenį nulipdysim, Ir kieme jį pastatysim. Padabinsime eglutę Su žaisliukais ir žvakutėm. Apie ją ratelį šoksim, […]

Snaigė. Nijolė Morkūnaitė

Pasakyki, snaige, ar toli leki, Kol ant žemės baltu patalu lieki? Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki? Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki? Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido. Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.

Rogutės. Kazys Jakubėnas

Pasidirbau Gražutes Tvirto medžio Rogutes. Nuo kalnelio Važiavau, Už karklelio Užkliuvau. Už karklelio Užkliuvau, Iš rogučių Išvirtau.

Snaigė

Papleveno, pasisuko Ir man tiesiai ant delniuko. Snaige, ar ne per anksti, Pasidžiaugtumei pati. Spindi snaigė, baltas pūkas Štai kaip papuoštas delniukas. Aš prie lūpų jį keliu Plykst … pavirto lašeliu.

Šventė. Nora Jazbutytė

Dega Kalėdų žvakutė, Virpa liepsnelė šilta. Linksma vaikams prie eglutės- Šventė atėjo laukta. Beldžias Kalėdų Senelis, Žengia orus pro duris. Spindi mažylių akelės, Spurda iš laimės širdis. Liejasi posmai, dainelės, Sukasi kaukės ratu, Tiesiasi mažos rankelės Prie dovanų atneštų.

Senelis šaltis

Kai sniegas jau laukus nukloja Kai ūžauja lauke šiaurys Kalėdų senis atlinguoja Nes laukia jo vaikų būrys. Mažųjų niekad nepamiršta Senelio mylinti širdis, Keliauja jis per pūgą tirštą Kalėdos beldžias į duris. Sveikinimai visiems

Senis Šaltis. Jonas Lapašinskas

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių, Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais, Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom… Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda. Akiniai dideli – Šaltis mato toli… Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai. Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai. Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris. Dovanėlių atneš… […]

Dovana Seneliui Šalčiui

Per ledą, speigą, juodą gruodą Senelis Šaltis skuba į svečius, Tik nieks neduoda Seneliui Šalčiui dovanų. Aš sumąsčiau, kai Šaltis atkeliaus į čia, Įdėsiu jo kišenėn paslapčia. Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys, O ką įdėsiu? – Paslaptis.

Kalėdų džiaugsmas, I.Steišiūnienė

Kalėdos, kalėdos, Tai šventė šviesi. Kalėdos, kalėdos, Mes džaugiamės visi. Eglutė, eglutė, Eglutė žalia Jau stovi mūs salėj Visa išpuošta. Kalėdų seneli, Ateiki greičiau, Atnešk dovanėlę, Kurios aš prašiau.

Aš mažas kaip žirnelis

Aš mažas kaip žirnelis Bet didelis užaugsiu! O kai ateis senelis, Ir dovanos sulauksiu- Kad padedu mamytei, Gražiai klausau tėvelio… Nors mažą dovanytę Gal gausiu iš senelio… Kaip aš tebus ji.Bus gerai! Juk aš nedidėlis tikrai…

Eilėraštukas apie šaltį

Vėjas pusto purų sniegą,- Po ledu upelis miega. šaltis kraipo ūsą baltą : -Upeliuk, ar tau nešalta? Pakentėk dar valandėlę,- Siuva pūgos antklodėlę. Išpurena, iškedena, Sidabru išsiuvinėja. Antklodėlę minkštą, baltą,- Kad nebūtų tau taip šalta.

Eilėraštukas vaikams. Dėdė sausis.

Brenda sausis su veltiniais Balto vėjo vėpūtiniais, Ir nustebęs žiūri sausis: Iš pusnyno – kyšo ausys… – Kelkis, kiški skeltanosi, Tu pusnyne suragosi! – Nesušalsiu, dėde sausi! Pusnys – patalai šilčiausi! Įsikasęs po sniegu, Kaip karalius aš miegu.

Eilėraštis vaikams. Sapnas

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau. – Ką gi tu matei Mėnuly? – Ten saldainių krūvos guli, Stovi kalnas šokolado, o ledų, o ledų – Vos gali paeit – slidu! Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo… Bet pažadino mamytė: Pusryčiai ant stalo… Justinas Marcinkevičius

Eilėraštis. Stebuklai

Kartą vidury dienos Mėnuo pasirodė. Bitė jojo ant meškos, Krosnis virė puode.   Šaukštai duoną ėmė riekt, Peiliai putrą srėbė, Upės vynu ėmė bėgt, Sūriu ugnį žiebė.   Knygos nešė vaikučius, Suolas raidę rašė, Varlės skraidė po medžius, Plunksnos Barbę pešė.   Iš knygos „Kalėdų žvaigždė“, Kaunas, 1938  

Eilėraštis vaikams. Apie zuikį ir zuikienę

Kartą Zuikis ir Zuikienė Krūmuos kepė kiaušinienę.   Skrido pempė viršum krūmo Ir pamatė – virsta dūmai!   Žvilgt į savo pilką lizdą: Ten – tiktai lukšteliai blizga.   Kad įdūko kuodotoji! Visos plunksnos piestu stojo.   Visas laukas buvo pilnas Pempių klyksmo, Zuikių vilnos.   Nuo to sykio, nuo to karto Kopūstienę Zuikiai kerta. […]