Tekstai temoje ‘Gimtadienio tostai’

Nuotaikingas tostas apie išlikimą

Gyveno dinozaurų šeima. Kartą vyras žmonelei sako: „mmmm…?“ O žmona sako: „neeaaa…“ Po kiek laiko vyras vėl žmonai: „mmmm…?“ O žmona: „neaaa…“ Dinozauras supykęs sėdėjo porą valandų, žiūrėjo televizorių, pavalgė ir vėl žmonai: „mmmMMM…?!“ O žmona: „NNnnnnneeeeEEEEEEeeeee…“ Taip ir išmirė dinozaurai. Tad išgerkime už tai, kad neišmirtų ir žmonės!

***

Naktis. Mėnesiena. Parke ant suoliuko moteris ir vyras. Kita naktis. Vėl ant to paties suoliuko vyras ir moteris, tik jau kita. Trečia naktis. Vėl ant suoliuko tas pats vyras ir dar kita moteris. Tad išgerkim už vyrų pastovumą.

***

Plaukė laivu pirklys ir mokslininkas. Pirklys buvo turtingas ir vežė daug prekių, o mokslininkas nieko neturėjo. Pakilo jūroje audra ir laivas nuskendo. Išsigelbėjo tik pirklys ir mokslininkas. Jie įsikibo į rąstą, ir banga išnešė juos į krantą. Mato pirklys, kad mokslininkas nusiminė, ir sako jam: – Ko gi tau liūdėti? Aš visą savo turtą praradau, […]

***

Medžiotojas pagavo kurapką ir norėjo ją papjauti. Kurapka ėmė maldauti jos nepjauti, žadėti atvesti daug kitų kurapkų medžiotojui. Ir tada medžiotojas atsakė: „Geriau tu dabar mirsi nuo mano rankos, negu išduosi savo gentainius mirčiai.“ Išgerkime už tai, kad išdavikus visada niekintų ne tik draugai, bet ir priešai.

***

Sūnus ketina vesti. -Justai, kada gi pagaliau vesi? – Kai surimtėsiu. – 0 kada surimtėsi? – Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris. – Kodėl? – Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės. – Suneli, nevesk gražuolės! – pataria motina. – Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems. – Verčiau […]

Nuomonės apie vedybas

Daug merginų taip ir lieka senmergėmis. Kodel taip atsitinka? -Jos ieško idealaus vyro. – 0 koks jų idealas? -Vyrai, kurie sutiktų jas vesti. – Pasakyk, kodėl visos pasakos baigiasi vestuvėmis? – Todėl, kad po vestuvių baigiasi visos pasakos. – Man atrodo, – pasakė viena dama; – kad vedybos – tai miražas dykumoje… Su rūmais, palmėmis, […]

***

Garbingo amžiaus jubiliejus – Vainikas metų praeities, Kur rasi smilgų ir lelijų.  Tokia pusiausvyra lemties, Kad pilką dieną šventė keičia, O ją – sunki darbų našta… Branginki, vertinki ir džiaukis Dalia, kuri vien tau skirta.

***

80! Nei daug, nei mažai, o plaukuose gyvenimo našta jau audžia baltą juostą. Nors juostos ir spindės plačiai, bet nebaigti darbai neleidžia jums prisėsti…

***

Šiandieną Jūsų metai sužydėjo 80 – dešimt įvairių žiedų… Čia visko būta: saulės, vėjo, daug praradimų ir vilčių… Nuėjot prasmingą ir ilgą kelią, pavargo rankos nuo sunkių darbų … Priimkit šiandien degančią ugnelę savo anūkų ir vaikų širdžių.

***

Šešiasdešimt kartų obelys žydėjo, Šešiasdešimt buvo vasarų kartu … Bet tegul gyvenimas metus iš naujo rašo Ant pasidabruotų jūsų smilkinių.

***

50 – tąjį kartą rudenio kaskadom, žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.

***

…Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50- tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas…

***

20 – ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink – ne viskas pragyventa, ne viskas duota, ką turi.

***

Pakelkime taurę už tikėjimą savimi ir savomis jėgomis. Kaip blogai begyventume, tai bus tik dar viena pamoka. Na, o jeigu gyvename puikiai – privalome neaptingti, neatsipalaiduoti, nes tai taip pat gali trukti ne visada . Už laikinumą !

***

Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.