Tekstai temoje ‘Meilės tostai’

***

Sudužusios šukės paviršiun išplaukia, Sudužusi meilė nugrimzta dugnan. Pakelkime tostą už meilę be šukių, Už tai, kad išplauktų svajonių žiedai.

***

Gyveno kartą medžiotojas su žmona. Nuo pat pirmos dienos, kai namuose atsirado jo žmona, ant namo stogo lizdelį susisuko mažas paukščiukas. Ir medžiotojas pamilo paukščiuką: ar atsikėlęs rytą, eidamas medžioklėn jis nepamiršdavo paukšteliui paberti grūdų. Bet kartą medžiotojas susiruošė ilgesnėn kelionėn. Išvykdamas jis paprašė žmonos: – Nepamiršk to mūsų mažojo paukštelio, kuris gyvena ant stogo. […]

***

Daina susideda iš žodžių ir melodijos O meilė iš dviejų širdžių liepsnos. Daina užpildo laiko tuštumą, O meilė – ilgesį šviesos. Daina – poezija ir gaidos, O meilė – išsipildžiusi svaja. Daina nuo laiko blunka, mainos, Tikroji meilė – niekada. Pakelkime taures už tai kad meilė iš tikrųjų niekada nenubluktų!

***

Vienas žmogus turėjo gražią, bet lengvabūdę žmoną. Paskalos pasiekė net miesto merą. Jis pasišaukė tos moters vyrą ir ėmė kamantinėti: –Kaip tu gali gyventi su tokia pasileidusia moterimi ir ją mylėti? Išvyti ją reikia. –Ji visais atžvilgiais nuostabi moteris. Kaip aš galiu jos nemylėti, jeigu ją myli visi miesto vyrai? Pakelkime taures už nuostabias žmonas […]