Šešiasdešimt kartų obelys žydėjo, Šešiasdešimt buvo vasarų kartu … Bet tegul gyvenimas metus iš naujo rašo Ant pasidabruotų jūsų smilkinių.
Tekstai temoje ‘Tostai’
***
Žymos: ***
50 – tąjį kartą rudenio kaskadom, žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.
***
…Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50- tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas…
***
20 – ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink – ne viskas pragyventa, ne viskas duota, ką turi.
***
Susiginčijo trys bičiuliai, ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui… Antrasis tarė šitaip: Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą […]
***
Pakelkime taurę už tikėjimą savimi ir savomis jėgomis. Kaip blogai begyventume, tai bus tik dar viena pamoka. Na, o jeigu gyvename puikiai – privalome neaptingti, neatsipalaiduoti, nes tai taip pat gali trukti ne visada . Už laikinumą !
***
Su metais pajuntame gyvenimo kainą, Su metais jausmai užsigrūdina. Juk, būna, pavasarį šalnos užeina Ir būna pavasaris rudenį. Kad nuramint gyvenimui širdį, Išsaugot liepsnojančią jauną, Ir meilė, kaip saulė sušildo, Tos šalnos rudens neužgauna. Su metais ir vingiai kely išsiskiria, Širdis ir jausmai užsigrūdina. Todėl nešk savo pavasarį šviesų Kaip spalvotą gyvenimo rudenį.
***
Už viską reikia mokėti. Už viską. Už ruginės duonos riekę. Už šaltinio vandens gurkšnį. Už pavasario saulės šypsnį. Už gaivaus vėjo gūsį. Už tikrą ir amžiną meilę. Už rytdieną… Už viską reikia mokėti. Ne pinigais – savimi. Savo jausmais. Savo gyvenimu.
***
Auksas ar sidabras patys savaime nieko nereiškia. Svarbu, kad meistras turetų auksines rankas. Tad pakelkime taurę už šitų namų šeimininkų auksines rankas !…
***
Kad žmogus būtų laimingas reikia Tiek nedaug: Truputį saulės kai lyja, Lašo lietaus kai kaitra už lango, Didžiulės šypsenos kai liūdna, Minutės vienatvės kai triukšminga, Muzikos ir juoko kai nuobodu, Artimo glamonių kai nepaliaujamai sunku. Žmogui reikia laimės. Su gimtadieniu…
***
Šią dieną tau linkiu: ispaniškos kaitros, čigoniško linksmumo, amerikietiškos sąskaitos banke, indiškos karštos meilės ir paprastos, lietuviškos laimės! Tegul išaušęs gimtadienio rytas, Tave nudžiugina nuostabiais saulės spinduliais. Tegul tavo nuotaika būna pakylėta, o širdį užplūsta taurūs jausmai. Su gimtadieniu.
***
Jie niekur – tie praėję metai Nenueina, Įsiterpia į širdį, Kaip dirvožemin Susigeria lietus, Įsismelkia į sažinę, Įsipina į dainą, Plaikstydami Ne vien prisiminimų Ir atoduosių skutus… …netenkam rodos tik vienos dienos, O metai metams tiesia ranką. Tad leiskit palinkėti gėrio, šilumos Ir to, ko šiandien neužtenka.
***
Užėjo kažkaip misionierius į smuklę ir ėmė sakyti pamokslą vietiniams džigitams: – Jūsų pirmutinis priešas – vynas! – Jūs teisus, – atsakė vienas iš mėgėjų išgerti, – bet ir evangelijoje parašyta: „Pamilk priešą savo“. Tad išgerkime už gerą vyną!
***
Kad žmogus būtų laimingas reikia tiek nedaug: Truputį saulės, kai lyja, Lašo lietaus, kai kaitra už lango, Didžiulės šypsenos, kai liūdna, Minutės vienatvės, kai triukšminga, Muzikos ir juoko, kai nuobodu, Artimo glamonių, kai nepaliaujamai sunku. Žmogui reikia laimės. Su gimtadieniu!
***
Paimki ilgesį, kaip kūdikį ant rankų Palieski lūpas bučiniu švelniu, Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku. Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Mūs plaukus laikas sidabru papuoš. […]
