Gyvenimas – drobė, kurioje paliekamos spalvos:šviesios ir tamsios Gyvenimas – knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę… Gyvenimas atsirado su saule, Mokykitės jį išsaugoti, net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumėt nuostabią saulės sonatą gyvenimui…
Tekstai temoje ‘Tostai’
***
Žymos: ***
Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų Palieski lūpas bučiniu švelniu, Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku. Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Mūs plaukus laikas sidabru […]
***
Tu taip gerai prisimeni tas dienas: Tą dieną, kai jis pirmą kartą pajudėjo po širdimi, Tą dieną, kai jis pirmą kartą pažvelgė tau į akis Tą dieną, kai jis ištarė – mama. O paskui tu atsimeni, kai jis žengė, laikydamasis į tavo ranką primuosius žingsnius, kai drauge su juo pravėrei mokyklos duris. Labai gerai prisemeni, mama , […]
***
Ach tas išdykelis Amūras – dvi širdis pervėrė kaip vieną, iškėlė puotą meilės rumuos, užmovė po auksinį žiedą. Šviesa užges, o judu liksit, tarp kasdienybės mūro sienų, tik po dienas neišbarstykit prieš Dievą pasakytų žodžių.
***
Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių. Žmonės turi svajones, bet neturi sparnų – Linkiu, kad Jūsų svajonės turėtų sparnus …
***
Turime sutikti su tuo, kad Meilė įsipina į likimą. Jeigu likimas nesuskaldo Meilės, nugali žmogės. Kartais žmogaus gyvenimas būna per trumpas Meilei. O kartais priešingai: žmogaus meilė būna per trumpa Gyvenimui. Kiekvienam žmogui suteikta galimybė kažkiek gyventi ir kažkiek mylėti…
***
Ėjo kartą asilas dykuma. Išsekęs, ištroškęs, jau kelinta diena a nei valgęs, a nei gėręs. Staiga prieš savo akis jis išvydo upelį, o šalia jo – šieno kupetą. „Ką daryti – ar pirmiau pavalgyti, ar išgerti“, – vis galvojo asilas. Galvojo galvojo, kol visai išseko ir numirė. Todėl nebūkim asilais ir pirmiausia išgerkim.
***
Skrido kartą bitelė nektaro ieškoti, ir priskridus prie vienos gėlės jai tarė: – Gėlele, ar duosi man nektaro? Na gėlė pamąstė ir davė jei nektaro. Tada bitelė priskrido prie kitos gėlės, o ta gėlė jai nedavė. Ir už kelių minučių pakilus audrai, vėjas tą gėlę nulauže. Tad išgerkime už tai, kad merginos visad duotų ir […]
***
Jonai, kodėl tu nešioji dviem numeriais mažesnius batus ? – Vardan laimės! Mano žmona labai negraži, netvarkinga, prasta šeimininkė. Sūnus prastai mokosi… Aš nebetikiu, kad jis sugebėtų baigti mokyklą… Duktė neklauso. Uošvė nuolatos zirzia. – Tai kuo čia dėti batai ?! – Kad tu žinotum, kokį malonumą patiriu, kai vakare nusiaunu batus! Tad pakelkime taures […]
***
Mama tvarkosi, įeina duktė ir sako: – Mama, negaliu žiūrėti, kaip tu vargsti. Einu į diskoteką. Tad pakelkime taures už geraširdes dukreles…
***
Du senukai sėdi ant suoliuko. Vienas sako kitam: – Jonai, man 83 metai ir man visur skauda. Tu esi panašaus amžiaus. Kaip tu jautiesi? Jonas atsako: – Jaučiuosi kaip kūdikis. – Tikrai? Kaip kūdikis? – Taip. Neturiu plaukų, dantų ir vis galvoju apie savo šlapius apatinius.
***
Rask laiko mąstyti… Tai jėgos versmė. Rask laiko žaisti… Tai amžinos jaunystės paslaptis. Rask laiko skaityti… Tai išminties šaltinis. Rask laiko melstis… Tai didžiausia jėga žemėje. Rask laiko mylėti ir būti mylimas… Tai Dievo duota privilegija. Rask laiko draugiškumui… Tai kelias į laimę. Rask laiko juoktis… Tai sielos muzika. Rask laiko duoti… Tai sumažina egoizmą. […]
***
Viena poros nugyventa diena yra kaip lašas jūroje, todėl pakelkim tostą už tas poras, kurios sugeba prilašinti tą jūrą…
***
Viena storulė, kreipdamasi į būrėją, paklausė: –sakyk, ar man suliesėti, ar ir toliau dar pilnėti? –Kuo daugiau gero žmogaus, tuo geriau..Ir priešingai – kuo mažiau blogo žmogaus, tuo irgi geriau. Spręsk pati. Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms Dievas už gerumą siunčia pilnumą.
***
Meilė – tai rožė, kuri turi skaudžiai duriančius spyglius ir nuostabiai gražų žiedą. Verta ir įsidurti, ir išvarvinti daug kraujo tam, kad įsitikintum, pajaustum, įkvėptum to nuostabaus žiedo kvapo ir gyventum su juo… Pakelkime taures už tai, kad tas žiedas niekada nenuvystų
