Tekstai temoje ‘Tostai’

***

O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų Čia buvo vasara – ir vėl klevai rudi Čia tik žiema balta skara praėjo, o pamiškėj ir vėl beržai žali. Tad nestabdykit laikrodžio rodyklių, kad nereikėtų vietoje stovėt Tegul negryš vaikystė ir jaunystė, Bet liks dienų branda ir jų prasmė. Su gimtadieniu …

***

Sakoma, lygiagretės vis dėlto susikerta begalybėje. Tačiau gyvenimas ne begalybė, dviejų žmonių susikirtimo taškas gali būti prie supilto kapo. O kad jų keliai susikirto, kad aš sutikau tave – labai retai būna tokia laimė, jos galėjo visai nepasitaikyti. Tada, galbūt, mudu nebūtume suradę savo laimės, arba, galbūt, ji būtų buvusi nepilnavertė. Vladimiras Tendriakovas

***

Alų galima gerti vokiškai: su dešrelėmis. Galima angliškai: su bulvių traškučiais. Galima japoniškai: su suši. Bet aš mėgstu rusiškai: su degtine.

***

Kai rankoje degtinė sklinda stikline, o lekštėje ir lašiniai, mesa… Tu dar negerk, bet prisimink tėvynę, degtinės daug, o Lietuva viena! Su vasario 16-ąja.

***

Labai labai seniai, kai kalnai dar buvo aukštesni už dabartinius, stovėjo nuogas Ašotas prie uolos, o ant jo galvos buvo kepurė. Prie Ašoto priėjo pirmykštė nuoga moteris. Ašotas prisidengė pilvo apačią kepure. Moteris iš pradžių pakėlė vieną Ašoto ranką, po to kitą – kepurė paliko kur buvusi. Tad išgerkime už jėgą, kuri laikė kepurę. 

***

Turėjo žmogus katiną. Katinas kaip katinas paprasčiausias gyvūnėlis. Ir, kaip dera katinams, kartą metuose, kovo mėnesį, kuriam laikui išnykdavo, o po to grįždavo namo visas purvinas, nuvargęs ir aplaižytas… Taip kartojosi metai iš metų. Įkyrėjo šie katino reidai pas kates šeimininkui ir jis ryžosi padaryti savo keturkojui paprasčiausią, visiems žinomą operaciją, po kurios prapuola bet […]

***

Kartą miške prie eglės susėdo du bičiuliai. Atsikimšo butelį naminės ir geria viens į kito sveikatą. Tik su užkanda blogai ne taip, kaip šiandien prie šito stalo. Staiga jie pastebi, kad medžio viršūnėje tupi varna ir snape laiko sūrio gabalą. Bičiuliai mąsto, kaip tą sūrį išvilioti. Varna, varna, ar turi stiklinę? klausia vienas. Ne, atsako […]

***

Vienas žmogus netikėtai uždirbo daug pinigų. Argi taip negali atsitikti? Bet ar dėl nežinojimo, ką su tais pinigais daryti, ar dėl kitų priežasčių jis tuos pinigus iškeitė į aukso gabalą, užkasė jį į žemę ir kasdien ateidavo pažiūrėti ton vieton. Tas dažnas žmogaus viešnages ir parymojimus prie užkasto aukso pastebėjo kaimynas. Sulaukęs nakties, jis tą […]

***

Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri iš jų žmonėms reikalingesnė. – Aišku, aš esu reikalingesnė – sako Meilė. – Ko vertas būtų gyvenimas be manęs? – O ko verta Meilė be ištikimybės? – prieštaravo šioji. – Vaikeliai, – įsikišo Fantazija. – Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų. Tad pakelkime taures už Fantaziją.

***

 Į vyno statinę įkrito pelė. Pro šalį bėga katinas. – Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia! – maldauja pelė. – Jei ištrauksiu, tai ir suėsiu… – apsilaižydamas pasakė katinas. – Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi. Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir it […]

***

Kaip reaguoja įvairių tautybių moterys, kai vyras jas užklumpa lovoje su meilužiu? Prancūzė: „O Poli! Gulk šalia!“ Amerikietė: „Sveikas, Džoni. Žinai, Haris irgi geras vyras.“ Anglė: „Bili, tu pats kaltas – juk tu šiandien grįžai penkiomis minutėmis anksčiau negu visada.“ Rusė: „Vasia, Vasia dėl Dievo meilės, aš juk nekalta: jis mane išprievartavo.“ Žydė: „Abramai, tai […]

***

Kupranugaris gali dirbti septynias dienas negerdamas, O žmogus gali gerti septynias dienas nedirbdamas. Taigi pakelkime taures už žmonių galimybes !

***

  Du bičiuliai eina gatve. Staiga vienas nelauktai stabteli ir čiupęs kolegą už parankės tarsteli:   – Greičiau nykstam iš čia…   – Kas gi atsitiko? – nesuvokia bičiulis.   – Antai, pažiūrėk, kitoje gatvės pusėje stovi mano žmona su mano meiluže…   Bičiulis pažvelgęs į kitą gatvės pusę nuramina jį.   – Nesijaudink, tai mano […]

***

Troba ežero pakrantėj. Ji sukrešusi,sena. Imk jei nori seną valtį. Plauksim, nors jį jau kiaura. Nieko negaliu tau dovanoti Ir neleisiu pasiimt. Nori – tu gali naudoti, Pabučiuoti, apkabint. Dovanoju aš juk viską, Tik neleidžiu išsinešt. Paukštį, jūrą, saulės diską. Kol jie čia, tu irgi čia.

***

Sudužusios šukės paviršiun išplaukia, Sudužusi meilė nugrimzta dugnan. Pakelkime tostą už meilę be šukių, Už tai, kad išplauktų svajonių žiedai.