Tekstai temoje ‘Vestuviniai tostai’

Pavasaris, ruduo – Jūs visada drauge, Žiema ar vasara – Jūs visada šalia

Pavasaris, ruduo – Jūs visada drauge, Žiema ar vasara – Jūs visada šalia. Ir šventės, ir draugai – Jūs visada kartu, Nelaimės ar vargai, petys petin abu. Už šypseną – šypsniu, už šilumą – žodžiu, Už klaidą – švelnumu, ir taip ratu, ratu. Iš metų į metus gyvenimo keliu Važiuokit dar ilgai su meile ir […]

Justinas Marcikevicius – Moteris

Tu tokia visur esanti, Kad galėtum būti erdve. Tu tokia gyva, Kad galėtum judėjimu būti. Tu tokia šviesi, Kad galėtum būt saule. Tu tokia dosni, Kad galėtum būti žeme. Tu tokia stipri, Kad galėtum būti vyru. Tu tokia silpna, Kad galėtum kūdikiu būti. O Tu esi viskas drauge: Tu esi moteris.              (Just. Marcinkevičius)

Pakelkime taurę

Šunelį įmetė į liūto narvą. Liūtas iškart panoro suėsti gyvulėlį, bet pirmiausia užsigeidė su juo šiek tiek pažaisti. Pažaidė, paišdykavo ir… įsimylėjo. Ir šunelis puikiausiai gyveno su liūtu viename narve. Tad pakelkime taurę už meilę iš pirmo žvilgsnio, galinčią kurti stebuklus.

Nuotaikingas tostas apie išlikimą

Gyveno dinozaurų šeima. Kartą vyras žmonelei sako: „mmmm…?“ O žmona sako: „neeaaa…“ Po kiek laiko vyras vėl žmonai: „mmmm…?“ O žmona: „neaaa…“ Dinozauras supykęs sėdėjo porą valandų, žiūrėjo televizorių, pavalgė ir vėl žmonai: „mmmMMM…?!“ O žmona: „NNnnnnneeeeEEEEEEeeeee…“ Taip ir išmirė dinozaurai. Tad išgerkime už tai, kad neišmirtų ir žmonės!

Originalus meilės tostas

Negersiu ne todėl, kad grašiai pasibaigę, ar kad bijau žmonių, kurie girtumą peikia aš gerdamas vien užsimiršimo tegeidžiu, – dabar gi Tu širdy, ir vyno nebereikia .

***

Naktis. Mėnesiena. Parke ant suoliuko moteris ir vyras. Kita naktis. Vėl ant to paties suoliuko vyras ir moteris, tik jau kita. Trečia naktis. Vėl ant suoliuko tas pats vyras ir dar kita moteris. Tad išgerkim už vyrų pastovumą.

***

Sūnus ketina vesti. -Justai, kada gi pagaliau vesi? – Kai surimtėsiu. – 0 kada surimtėsi? – Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris. – Kodėl? – Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės. – Suneli, nevesk gražuolės! – pataria motina. – Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems. – Verčiau […]

Nuomonės apie vedybas

Daug merginų taip ir lieka senmergėmis. Kodel taip atsitinka? -Jos ieško idealaus vyro. – 0 koks jų idealas? -Vyrai, kurie sutiktų jas vesti. – Pasakyk, kodėl visos pasakos baigiasi vestuvėmis? – Todėl, kad po vestuvių baigiasi visos pasakos. – Man atrodo, – pasakė viena dama; – kad vedybos – tai miražas dykumoje… Su rūmais, palmėmis, […]

***

Susiginčijo trys bičiuliai, ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip: Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui… Antrasis tarė šitaip: Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą […]

***

Auksas ar sidabras patys savaime nieko nereiškia. Svarbu, kad meistras turetų auksines rankas. Tad pakelkime taurę už šitų namų šeimininkų auksines rankas !…

***

Gyvenimas – drobė, kurioje paliekamos spalvos:šviesios ir tamsios Gyvenimas – knyga, kurią rašome po raidę, po žodį, po eilutę… Gyvenimas atsirado su saule, Mokykitės jį išsaugoti, net pačiomis žvarbiausiomis dienomis, kad sukurtumėt nuostabią saulės sonatą gyvenimui…

***

Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų Palieski lūpas bučiniu švelniu, Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą Būt viens kitam ir broliu ir draugu, Ir iškentėti viską ir suprasti, Paguost viens kitą, kai labai sunku. Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą, Mūs plaukus laikas sidabru […]

***

Tu taip gerai prisimeni tas dienas: Tą dieną, kai jis pirmą kartą pajudėjo po širdimi, Tą dieną, kai jis pirmą kartą pažvelgė tau į akis Tą dieną, kai jis ištarė – mama. O paskui tu atsimeni, kai jis žengė, laikydamasis į tavo ranką primuosius žingsnius, kai drauge su juo pravėrei mokyklos duris. Labai gerai prisemeni, mama , […]

***

Ach tas išdykelis Amūras –  dvi širdis pervėrė kaip vieną, iškėlė puotą meilės rumuos, užmovė po auksinį žiedą.  Šviesa užges, o judu liksit, tarp kasdienybės mūro sienų, tik po dienas neišbarstykit prieš Dievą pasakytų žodžių.

***

Paukščiai turi sparnus, bet neturi svajonių. Žmonės turi svajones, bet neturi sparnų – Linkiu, kad Jūsų svajonės turėtų sparnus …