Skrido kartą bitelė nektaro ieškoti, ir priskridus prie vienos gėlės jai tarė: – Gėlele, ar duosi man nektaro? Na gėlė pamąstė ir davė jei nektaro. Tada bitelė priskrido prie kitos gėlės, o ta gėlė jai nedavė. Ir už kelių minučių pakilus audrai, vėjas tą gėlę nulauže. Tad išgerkime už tai, kad merginos visad duotų ir […]
Tekstai temoje ‘Vestuviniai tostai’
***
Žymos: ***
Rask laiko mąstyti… Tai jėgos versmė. Rask laiko žaisti… Tai amžinos jaunystės paslaptis. Rask laiko skaityti… Tai išminties šaltinis. Rask laiko melstis… Tai didžiausia jėga žemėje. Rask laiko mylėti ir būti mylimas… Tai Dievo duota privilegija. Rask laiko draugiškumui… Tai kelias į laimę. Rask laiko juoktis… Tai sielos muzika. Rask laiko duoti… Tai sumažina egoizmą. […]
***
Viena poros nugyventa diena yra kaip lašas jūroje, todėl pakelkim tostą už tas poras, kurios sugeba prilašinti tą jūrą…
***
Meilė – tai rožė, kuri turi skaudžiai duriančius spyglius ir nuostabiai gražų žiedą. Verta ir įsidurti, ir išvarvinti daug kraujo tam, kad įsitikintum, pajaustum, įkvėptum to nuostabaus žiedo kvapo ir gyventum su juo… Pakelkime taures už tai, kad tas žiedas niekada nenuvystų
***
Eina Raudonkepuraitė su vaikinu per mišką pas močiutę. Staiga pastoja kelią vilkas ir sako : „Raudonkepuraite, aš tave suėsiu“.Atsiklaupė ant kelių Raudonkepuraitė ir maldauja :“ Vilkeli, neėsk, maldauju…“ Vilkas pagalvojo ir tarė :“ Tegul tavo vaikinus išpildo tavo 3 norus ir aš jūsų neėsiu.“ Paraudo Raudonkepuraitė ir sako : “ Geidžiu tavęs kaip vyro“. Šoko vaikinas myluoti […]
***
Jei norit būti laimingi 1 minutę, parūkykit Jei norit būti laimingi 1 valandą – pasimylėkit Jei norit būti laimingi 1 mėnesį – apsiveskit, Jei norit būti laimingi visus metus – būkite sveiki. Į sveikatą …
***
Pagyvenusi pora, abu maždaug po 60 metų, švenčia 40 metų vestuvių jubiliejų mažame, ramiame ir romantiškame restorane. Staiga ant jų stalo nusileido mažutė fėja ir sako: „Už tai, kad esate tokia graži ir pavyzdinė sutuoktinių pora, ir kadangi jūs jau tiek laiko prabuvot kartu, ir vis dar vienas kitą tebemylit, aš išpildysiu po vieną jūsų […]
***
Už gerus vyro ir žmonos santykius Rytų išminčius paklausė Osmano: – Kada būna geri santykiai tarp vyro ir žmonos! Osmanas atsakė: – Kai vyras negirdi, ką kalba žmona, o žmona nemato, ką daro vyras… Tad skelbiu tostą už gerus santykius tarp vyro ir žmonos!
***
Kai mergaitės šoka per upelį kelia sijoną ligi kelių. Tad išgerkime už tas, kurios šokinėja per marias
***
Žmonės sako, kad audros metu kiekvienas uostas laimei geras. Netikėkite tuo. Nors ir didžiausios bangos skalaus jo denį, jis vis tiek plauks prie savojo žiburio. Tad Jūs suraskite gyvenime savo žiburį, kurio galėtumėte ieškoti audros metu. Ženkite gyvenimo keliu taip, kad niekada nenusileistų saulė, kad nepasentų širdys, kad žemėje visada žydėtų gėlės.
***
Dvi širdys kaip viena lai plaka Te nedreba audroj ir vėjy Suraskite į laimę taką Drauge žygiuodami, mielieji (jaunieji)
***
Labai labai seniai, kai kalnai dar buvo aukštesni už dabartinius, stovėjo nuogas Ašotas prie uolos, o ant jo galvos buvo kepurė. Prie Ašoto priėjo pirmykštė nuoga moteris. Ašotas prisidengė pilvo apačią kepure. Moteris iš pradžių pakėlė vieną Ašoto ranką, po to kitą – kepurė paliko kur buvusi. Tad išgerkime už jėgą, kuri laikė kepurę.
***
Kartą susiginčijo Meilė ir Ištikimybė, kuri iš jų žmonėms reikalingesnė. – Aišku, aš esu reikalingesnė – sako Meilė. – Ko vertas būtų gyvenimas be manęs? – O ko verta Meilė be ištikimybės? – prieštaravo šioji. – Vaikeliai, – įsikišo Fantazija. – Jeigu manęs nebūtų ir judviejų nebūtų. Tad pakelkime taures už Fantaziją.
***
Į vyno statinę įkrito pelė. Pro šalį bėga katinas. – Katinėli, gražuolėli, būk geras, ištrauk mane iš čia! – maldauja pelė. – Jei ištrauksiu, tai ir suėsiu… – apsilaižydamas pasakė katinas. – Kas tau iš to? – Sutinku! Ėsk! Nenoriu paskęsti statinėje ir mirti negarbinga mirtimi. Katinas ištraukė nelaimingąją. Pelė tik vir vir vir it […]
***
Gyveno kartą medžiotojas su žmona. Nuo pat pirmos dienos, kai namuose atsirado jo žmona, ant namo stogo lizdelį susisuko mažas paukščiukas. Ir medžiotojas pamilo paukščiuką: ar atsikėlęs rytą, eidamas medžioklėn jis nepamiršdavo paukšteliui paberti grūdų. Bet kartą medžiotojas susiruošė ilgesnėn kelionėn. Išvykdamas jis paprašė žmonos: – Nepamiršk to mūsų mažojo paukštelio, kuris gyvena ant stogo. […]
