***

Susirūpino Pelynas:
Kurgi
Mano draugas Kmynas?
Gėlės šoka,
Žolės ploja,
O jisai -visur vėluoja!
Jei kas Kmyną
Bus nuskynęs,
Nebenoriu
Gegužinės!

Kmynui šypsosi Pelynas,
O Pelynui sako Kmynas:
-Negaliu
Visur suspėti,
Nes nešiojuos sunkų skėtį!

***

Yra toks paukštis marabu.
Kur jis gyvena nesvarbu.
Svarbu, kad žinom mes abu-
Yra toks paukštis marabu.

Sigitas Geda

***

Žiema
Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišį miltų.
Ir džiaugėsi:
bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago.
Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.
Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.
Vaikai atsikėlę iš miego
Už lango pamatė daug sniego.

***

Tik tada, kai iš tikro myli, ateina ramybė. Tik tada, kai iš tikro myli, matai žmogų su visomis jo ydomis. Ir tik tada supranti, kad būdami idealūs ir be priekaištų esame neįdomūs. Gal nemokėjau tavęs mylėti ir tave įtikinti, kad tai tiesa. O kas yra tiesa ? Tikriausiai mylėjau meilę, tą euforiją, tą vaikvorykštės spalvų jausmus. Bet nemačiau tavęs. Nes nepriėmiau savęs pačios – tokios, kokia buvau – kartais bailiukė, kartais nemokša, kartais svajotoja, o kartais pasileidėlė. Tik tada, kada myli iš tikro, ateina ramybė. O mes buvome neramūs. Pasilikime tai kaip pamoką ir eikime pirmyn. Tik kartu, ar atskirai ?

***

Politikai ir vystyklai turi būti keičiami dažnai ir dėl tos pašios priežasties

Agatha Christie

***

Katės gudresnės negu šunys. Niekaip neįtikinsite aštuonių kačių tempti rogutes per sniegą.

Jeff Valdez

***

Gėrio esama madingo ir ne madingo, kaip ir blogio … – šiandien jau galime džiaugtis hibridiniais moralės stiliais. Toks tad šis pasaulis – filosofija ima vis labiau panašėti į verslo administravimą.

Haruki Murakami „Dansu dansu dansu“

***

Be baimės ar neapykantos nebūsi tikras žmogus, o tik susižavėjęs ir apsalęs veršelis
Ričardas Gavelis ,,Jauno žmogaus memuarai“

Liūdnas meilės monologas

Turbūt neįmanoma žodžiais apsakyt to, ką jauti paskutinę akimirką liesdamas mylimo žmogaus rankas… Kaip grauži save mintimis apie laiką praleista kartu, apie žodžius, kuriuos kažkada nepagalvojus pasakiau, apie nutylėtus „myliu!“, apie gražiąsias akimirkas… Imi savęs nekęsti, nes supranti, jog per daug nutylėta. Ir ko gi labiausiai imi trokšti tą akimirką?! Išeik greičiau, man taip bus lengviau… Išeik, nebegaliu žiūrėti, kaip tu kankiniesi.  Kodėl tu išeini, kodėl paskutinėm akimirkom aš myliu Tave labiau, nei bet kada?!..
Egoistė? Žinau. Norėčiau tokia nebūti, tiesiog žinau, kad Tavęs man trūks labiau nei kam kitam. Tu žiūri į mane, tirpsti mano akyse, Tavo rankos ledinės, akys pilnos vilties.

Meilės miniatiūra

Ji mylėjo sniegą. Jis jo nekentė. Ji vis dar tikėjo pasakomis. Jis buvo pesimistas. Ji dievino dangų.
Jis sakė, jog tai banalu. Ji nuolat šypsojosi. Jis tai laikė navumu. Jai patikdavo sedėti naktį ant stogo ir žvelgti į žvaigždes. Jis mieliau žiūrėjo į tele ekraną. Jis jai buvo viskas. Ji jam paprasta lėlė. Ji manė, jog jis yra tas kurio jai reikia. Jis laikė ją maža mergaite. Ji liūdėjo. Jis ironiškai šypsojos.
Ji verkė. Jis tylėjo. Ji pavargo, panoro pasikeisti. Jis manė, kad ji tam per silpna. Ji kentėjo. Jis į tai nekreipė dėmesio.  Ji vis tolo nuo jo. Jis to nematė. Ji beveik užmiršo jo vardą. Jis vis dažniau ir dažniau galvodavo apie ją. Ji pasikeitė. Ji pamiršo šaltą baltą sniegą. Ji nebesėdi naktim ant stogo ir nesvajoja, nes jis sakydavo, jog tai vaikiška. Ji nebežiūri į tą nuostabų žydrą dangų, nes jis dabar bespalvis. Ji nustojo juoktis. Ji tapo tokia, kokios norėjo jis. Bet jis pasigedo tos mažos mergaitės su spindinčia šypsena ir žydinčiomis akimis. Ji žiūrėjo į jį bejausmiu žvilgsniu. Jis suprato, kad ji jam pati ir vienintelė svarbiausia. Jis norėtų ją susigrąžinti. Bet ji nebetiki meile!…

***

Kai Tu miegosi,
Aš sapnuosiu apie Tave,
Kai Tu eisi,
Aš svajosiu eit šalia,
Kai Tu verksi,
Aš būsiu lietumi,kad ašarų neliktų
Kai Tu džiaugsies,
Aš būsiu to džiaugsmo dalele…

***

Ji turi rankas – jos glosto

Ji turi kojas – jomis pas mane atbėga

Ji turi akis – jos mato manyje gėrį

Ji turi širdį – ji mane myli.

***

Mano saldžiausioji gėlele, svajonių fėja, paglostyk mano pavargusias mintis, nuramink mano sielą…

***

Jei Jums nepavyks, ar tai Jus iš tiesų sužeis, ar tiesiog nepatogiai pasijusite ? O jeigu pavyks, ar pasikeis Jūsų gyvenimas į gerąją pusę ? Kai Jums pavyks save įtikinti, kad Jūsų svajonė yra vertinga ir pasiekiama, – tada tarkite „sudie“ visiems abejojantiems ir leiskitės pirmyn …

Gilber E.Kaplan

***

Menkas liūdesys šnekus, didis sielvartas bežadis.

Vergilijus

Close
Wowaweeeeewa!

Gėda, jei dar nepalaikinai mūsų Facebook'e!