Brangūs , Tėveliai, tik nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų – kaip upė be vandens,
tad būkit laimingi, dar pašventinę
dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo mylimus vaikus.
This is featured post 1 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 2 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
This is featured post 3 title
To set your featured posts, please go to your theme options page in wp-admin. You can also disable featured posts slideshow if you don't wish to display them.
***
***
Žvaigždės yra tam, kad jas skaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum – kokia mažutė esi,
Tam, kad pajustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimo šypsnį surastum.
***
Koks keistas Gyvenimas…. Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę – netikime. Bet sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Todėl nereikia ieškoti, nes tai, kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. O kai jau turi tą vienintelį žmogų – mylėk, tylėk ir niekad neišduok, kad nuostabios akimirkos nesibaigtų…
***
Garbingo amžiaus jubiliejus –
Vainikas metų praeities,
Kur rasi smilgų ir lelijų.
Tokia pusiausvyra lemties,
Kad pilką dieną šventė keičia,
O ją – sunki darbų našta…
Branginki, vertinki ir džiaukis
Dalia, kuri vien tau skirta.
***
80! Nei daug, nei mažai, o plaukuose gyvenimo našta jau audžia baltą juostą.
Nors juostos ir spindės plačiai, bet nebaigti darbai neleidžia jums prisėsti…
***
Šiandieną Jūsų metai sužydėjo 80 – dešimt įvairių žiedų… Čia visko būta: saulės, vėjo, daug praradimų ir vilčių… Nuėjot prasmingą ir ilgą kelią, pavargo rankos nuo sunkių darbų … Priimkit šiandien degančią ugnelę savo anūkų ir vaikų širdžių.
***
Šešiasdešimt kartų obelys žydėjo, Šešiasdešimt buvo vasarų kartu … Bet tegul gyvenimas metus iš naujo rašo Ant pasidabruotų jūsų smilkinių.
***
50 – tąjį kartą rudenio kaskadom, žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.
***
…Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50- tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas…
***
20 – ieji Tau į delnus krenta, tokie linksmi ir atviri, nenusimink – ne viskas pragyventa, ne viskas duota, ką turi.
***
Mergaite miela, atsikrapštyk akis. Sunku tau, jos užpiltos, tada bent paklausyk. Esi žaisliukas jam, ne viena tu pas jį tokia uogytė. Sakai – ieško paguodos jis tarp tavo minkštų krūtų ? Bet ieško ir kitur – ir vis neranda. Užaugsi dar, gal bus ir kitokios mintys. Gal. Bet ne. Tuštutės melagėlius traukia.
***
Moku žodžių aš bjaurių, moku garsiai rėkti, keiktis irgi moku. Skirtumas tarp mūsų tiktai toks, kad aš kolkas tyliu. Pasilik teisybę savo sau, durniui kelią duoti liaudis moko.
***
Jei mylėdamos kenčiame – mylime per stipriai.
Norwood Robin „Moterys, kurios myli per stipriai“
***
Susiginčijo trys bičiuliai, ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė.
Pirmasis pasakė taip:
Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui…
Antrasis tarė šitaip:
Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną…
O trečiasis pripažino tokią tiesą:
Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje…
Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis.
Meilė – tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui…
Antrasis tarė šitaip:
Meilė tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną…
O trečiasis pripažino tokią tiesą:
Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje…
Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis.
Tad pakelkime taurę už meilę!
