Pakelkime taurę

Šunelį įmetė į liūto narvą. Liūtas iškart panoro suėsti gyvulėlį, bet pirmiausia užsigeidė su juo šiek tiek pažaisti. Pažaidė, paišdykavo ir… įsimylėjo. Ir šunelis puikiausiai gyveno su liūtu viename narve. Tad pakelkime taurę už meilę iš pirmo žvilgsnio, galinčią kurti stebuklus.

***

Kiek kainuoja ilgesys ? Prabėgusių vėjavaikės dienų, išblaškytų vėjuose bučinių, meilės žodžių netikrų ?

Kiek kainuoja prisilietimas ? Nežinomo praeivio, mylimo žmogaus o gal krentančio klevo lapo ?

Ko vertas kūdikio šypsnys po bemiegės nakties ? Viskas turi savo kainą, praeitis – vertybė, dabartis – padarinys to, kas buvo vakar.  Linkiu, kad Jūsų gyvenimą lydėtų vienetas – vienas tikslas, viena svajonė, viena meilė …

Balti malūnai

Balti malūnai

Balti malūnai mala laiką,

Ir laikas byra ant kalnų,

Ir gruodžio šaltos rankos laiko

Bažnyčios bokštus už sparnų.

Ir jie paskristi nebegali, Ir aš paeiti negaliu.

Ir kas dabar pasieks tą šalį,

Kur faunas miega tarp gėlių

Ir mėnuo groja rageliu?

 

Henrikas Radauskas

Kalba, Sigitas Parulskis

Kalba

Jeigu kalba būtų medis

aš jį pasodinčiau ir mirusių žemėj

jeigu kalba yra medis

mano rankos per trumpos pasiekti jo vaisių

jeigu kalba bus medis

jo ugnis ilgiau šildys negu pragaro liepsnos

***

Kaip šiltas pavasario vėjas Tu įsiveržei į mano pasulį – nors buvo gūdi žiema …

Bučiavai mano ašaras, nors verkiau aš iš džiaugsmo tada dar …

Dėliojome meilės dėlionę diena iš dienos mes – ir ką turim dabar ?

Kūdikio šypsnys, žingeidus pirštukų prisilietimas – Dovana …

 

***

Pavasaris atėjo. Pasirinkai puikų laiką gimti – kartu su Tavim nubudo gamta, sušilo žemė. Ją šildė ne tik saulė. Ją šildė gražios žmonių mintys, šypsenos ir svajonės. Tegul tai lydi Tave ir tolimesniame kelyje. Su gimtadieniu …

Mylėk, Dieve

mylėk, Dieve, slyvų kisielių –

ir ne tik, ne tik – ir mano sielą

mylėk, Dieve, prie kelio ievą –

ir ne tik, ne tik – ir mano sielą

mylėk, Dieve, žmogelį mielą –

ir ne tik, ne tik – ir mano sielą

mylėk, Dieve, ir mano burną Kristaus kūno smirdančią urną –

ir ne tik, ne tik – ir mane durna

S.Parulskis

***

Dar patikėkit gražiu gyvenimu, Dar patikėkit šviesiom dienom. Nors jų daugybė nusruveno Kaip upės srautas tolumon. Dar reikia ištvermės ir ryžto, Dar reikia atrast kelių, Kurie į praeitį negrįžtų, O vis ieškot šviesių dienų. Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų, Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų, Ta meilė, kur išsaugojai ir mums išdalinai, Priimk iš mūsų rankų…

Ant Naujųjų metų slenksčio

Stovim ant to slenksčio – kas buvo vakar – jau praėjo,na, o rytojus – toks kupinas vilties ir nerimastingo laukimo. Tegul pildosi norai, tegul viltys išsipildo, tegul rankos nenusvyra, tegul akys mato tai, kas nematoma, ir atmintis užmiršta viską, ko prisiminti neverta. Šiltų, draugiškų, turtingų, laimingų Naujųjų metų …

Kuo kvepia kalėdos ?

Kalėdos tuoj pakvips mandarinais ir pyragais. Jos dar kvepia cinamonu ir gerais darbais. Atneški ir man, įsidėjęs į krepšelį – gerų minčių, meilės ir švelnumo dovanėlių.

Mano laivelis. Justinas Marcinkevičius

Mano laivelis iš beržo tošies,

Sėdi jūreiviai ten atsilošę.

 

Vištos irkluoja, antis vairuoja.

Mano laivelis jūrom važiuoja.

Mus užpuolė kosuliai. Nijolė Morkūnaitė

Mus užpuolė nelauktai kosuliai didžiuliai

Kostim, čiaudom, karkaliuojam,

Verkiam ir sloguojam.

Vienas žodis – negaluojam.

 

Mums nereik tokių draugų,

Kosulių bei čiaudulių.

Mes su jais rimtai kovosim,

Vaistus gerti nenustosim.

 

Tepamato kosuliai,

Kad vaikai jiems ne draugai.

Ledo pilis. Nijolė Morkūnaitė

Žmonės kalba. Žmonės matė.

Kai Šaltukas pilį statė.

Ledo stogas. Ledo menės.

Pilį saugo besmegenis.

 

Menėj dega ledo žvakės.

Nuo šviesų net raibsta akys.

Apie pilį snaigės šoka.

Kyla, leidžias, kaip tik moka.

 

Bet klausyk, pily naujiena –

Saulė švietė visą dieną.

Pilies bokštai sumažėjo.

Menėse vanduo varvėjo.

 

O jau po trijų dienų

Pažiūrėt pilin graudu.

Pasidžiaugus saulute,

Ji pavirto balute.

Baimė. Robertas Gustatis

Štai mama labanakt linki,
Ir užgęsta žiburys…
Žengia ji tylučiais žingsniais,
Tyliai užveria duris…
Tuoj iš kampo – ten, kur stovi
Kibiras ir šepetys-
Išlenda nykštukas storas,
Blizgina tamsoj akis…

Tarp užuolaidų, už lango,
Skrenda ragana juoda,
Plaikstos vėjy paslaptingai
Didelė tamsi skara…
O ant stogo – aš prisiekiu:
Kelia puotą slibinai!
Na ir kur tas rytas dingo!?
Kada baigsis tie kerai!?

Naujametinė naktis. Dalia Žibaitienė

Atsisukusi šlapdriba drebia į veidą

iš pačios nevilties ir toliausių kraštų.

Lyg istorijos laiptais

pamažu nusileido

Naujametė Naktis –

(tylią raudą girdžiu).

Gal istorijos laiptais

mergaitė nubėgo?

(Neieškokim sinonimų –

žodžiai tušti).

Tau paliko tik tylų

barbenimą sniego

ir raudonas šviesas

pakelės pakrašty…

Tarsi neregio rankos –

į vidurnakčio tamsą –

atpažįsta dar buvusius

tavo pirštus.

Išdalintos jau dovanos,

laimė išsemta,

susigūžusi stovi ant vienišo plento

ir praūžiančius gaudo metus.

Close
Wowaweeeeewa!

Gėda, jei dar nepalaikinai mūsų Facebook'e!