***

Suėjo

Visi kryželiai

Žmonių vedami

Į kalvą.

Kiekvienas

Po rūpestėlį

Atsinešė su savim.

Išaugo kalva

Į kalną,

Kiekvieno

Savaip iškentėtą,

Kiekvieno

Savaip minėtą

Kasdienėse maldose.

Audrius Šikšnius

Močiutės pamokymai. Audrius Šikšnius

Dievo akies vyzdyje,

Būki pačiu mažiausiu.

Dangaus karalystėn tokiems

Kelias visų trumpiausias.

O tarp žmonių, vaikeliuk,

Ir dideliu būki, ir aukštu.

Pamiškėje matomu būk,

Mažus – ir miške išlaužo.

 

Kalėdų maldelė. Teresė Leciūtė Lorenčienė

Prieš tūkstančius metų

Užgimęs

Tu pavergei širdis vaikų.

Tau savąją meilę,

Tau savo maldelę

Šiandieną, Jėzuli, skiriu.

 

Uždegsiu žvakelę

Ant gyvojo medžio

Šnibždėsiu:

– Tave aš myliu.

Kai Tu su manim,

Dievulėli mielasis,

Aš viską, o viską

Galiu.

 

 

Laukiu Kalėdų. Teresė Leciūtė Lorenčienė

Laukiu Kalėdų,

Laukiu Dievulio.

Bėgsiu bažnyčion –

Ten rasiu jį gulint.

 

Mažas Vaikelis

Guli ant šieno.

Laukia ateinant

Vaiko kiekvieno.

 

Aš Jam giedosiu

Giesmę gražiausią,

Prie prakartėlės

Tyliai priklaupsiu.

Tavo angelas. Birutė Gaigalienė

Mažoje mūsų žemėj

Laukimas šviesos,

Sapnuojas balti

Apšerkšniję berželiai.

Kas saugos tave

Nuo tamsos lig aušros,

Ar diena miglota

Lydės tavo kelią?

 

Už tavo pečių

Balto sparno šešėlis,

Lyg kūdikio juokas,

Ar spindintis sniegas.

Šviesu širdyje,

Dangus mėlynas mėlynas,

Kaip vasaros rytą

Pabudus iš miego.

 

Kai būna sunku,

Skaudžią ašarą braukia,

Tylia lopšine

Klosto miegantį vaiką.

Namų šilumon

Tavęs grįžtančio laukia,

Jis saugo ramybę

Ir bėgantį laiką.

Visada Jis šalia,

Kaip didelio džiaugsmo laukimas.

Ant šventinio stalo

Eglutės šakelė…

Lyg sapnas,

Vaikystės dienų atminimas, –

Laiko rankoje angelas

Baltą plotkelę…

 

Jis kelionėje šalia,

Jaukus tavo angelo sparno šešėlis,

Tavo sąžinė Jis

Ir geroji dvasia

Lyg vargonų giesmė,

Smilkalų debesėlis,

Paukščių tako

Sidabro šviesa.

Ryto laukimas. Marius Budraitis

Gal einam mano broli kalėdoti

siaurais žvaigždių paženklintais keliais

kur papartynai eglių suvedžioti

mįslingai šaiposi po vasaros langais.

 

Aš gersiu bruknių vyną, kol ant lūpų

nukris lašelis mėlyno dangaus

ir į rasotą žolę meiliai įsisukus

naktis nežinomom kryptim išplauks.

 

Iš tūkstantojo vėjinio malūno

iškris kvietinių miltų debesis,

kaip mitologinis tautosakos siaubūnas

pačiups nendrinį stogą ir nuskris.

 

Galėsim melstis kaip stačiatikiai vienuoliai

ir gersim vandenį šulinimis

ar mes jau gimstame, ar tampam pavyduoliais

ir pjudome praeivį šunimis.

 

Gal einam namo, broli, kalėdoti

kol tebemiega kluonuose gaidžiai,

o gal prigulkime, ar šiaip sau pasvajokim

ir pasitikim rytą išdidžiai.

Kalėdinis laukimas. Marius Budraitis

Aš paklydusio žvakė kreiva
mėnesienos gelsvoj plokštumoj,
kalno prieglaudoj žemės spalva
atsispindi šešėlio kaktoj.

Iš romantiškų rogių naktis
Šieno glėbį ant sniego peties,
gal už posūkio blaškos lemtis
pasiruošusi stvert už peties.

Ar stebuklų miražais tiki,
povestuvinėm vėjo kelionėm,
toj sušalusioj gruodžio pily
pasislėpusios eglės ieškojom.

Ir tikėjom kaip tiki vaikai.
“Taip gražiai elegantiškai sninga.”
Jeigu lauki, galbūt, ir ateis,
nors ta laimė dažnai apgaulinga.

***

Balto sniego kepuraitės

Baltos sniego kepuraitės
Apdengė žalias eglaites.
Mesk, žiemuže, snaigę purią,
Padabink ir man kepurę.

Rogės skrieja nuo kalnelio
Kalėdų seniui duokim kelią.
Atveža jis pilną maišą
Dovanėlių ir ragaišių

Nesustok seneli šalti
Sniego baltus miltus malti.
Besmegenį nulipdysim,
Ir kieme jį pastatysim.

Padabinsime eglutę
Su žaisliukais ir žvakutėm.
Apie ją ratelį šoksim,
Ir dainelių daug išmoksim.

Snaigė. Nijolė Morkūnaitė

Pasakyki, snaige, ar toli leki,
Kol ant žemės baltu patalu lieki?

Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki?
Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki?

Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido.
Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.

Rogutės. Kazys Jakubėnas

Pasidirbau
Gražutes
Tvirto medžio
Rogutes.

Nuo kalnelio
Važiavau,
Už karklelio
Užkliuvau.

Už karklelio
Užkliuvau,
Iš rogučių
Išvirtau.

Snaigė

Papleveno, pasisuko
Ir man tiesiai ant delniuko.
Snaige, ar ne per anksti,
Pasidžiaugtumei pati.

Spindi snaigė, baltas pūkas
Štai kaip papuoštas delniukas.
Aš prie lūpų jį keliu
Plykst … pavirto lašeliu.

Šventė. Nora Jazbutytė

Dega Kalėdų žvakutė,
Virpa liepsnelė šilta.
Linksma vaikams prie eglutės-
Šventė atėjo laukta.

Beldžias Kalėdų Senelis,
Žengia orus pro duris.
Spindi mažylių akelės,
Spurda iš laimės širdis.

Liejasi posmai, dainelės,
Sukasi kaukės ratu,
Tiesiasi mažos rankelės
Prie dovanų atneštų.

Senelis šaltis

Kai sniegas jau laukus nukloja
Kai ūžauja lauke šiaurys
Kalėdų senis atlinguoja
Nes laukia jo vaikų būrys.

Mažųjų niekad nepamiršta
Senelio mylinti širdis,
Keliauja jis per pūgą tirštą
Kalėdos beldžias į duris.

Sveikinimai visiems

Senis Šaltis. Jonas Lapašinskas

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom…

Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli – Šaltis mato toli…
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.

Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš… Gausi tu, gausiu aš…

Dovana Seneliui Šalčiui

Per ledą, speigą, juodą gruodą
Senelis Šaltis skuba į svečius,
Tik nieks neduoda
Seneliui Šalčiui dovanų.

Aš sumąsčiau, kai Šaltis atkeliaus į čia,
Įdėsiu jo kišenėn paslapčia.
Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys,
O ką įdėsiu? – Paslaptis.

Close
Wowaweeeeewa!

Gėda, jei dar nepalaikinai mūsų Facebook'e!