Kalėdų džiaugsmas, I.Steišiūnienė

Kalėdos, kalėdos,
Tai šventė šviesi.
Kalėdos, kalėdos,
Mes džaugiamės visi.

Eglutė, eglutė,
Eglutė žalia
Jau stovi mūs salėj
Visa išpuošta.

Kalėdų seneli,
Ateiki greičiau,
Atnešk dovanėlę,
Kurios aš prašiau.

***

Atleiskit už tai ,kad išdykęs…
Už tai,kad ne auksas esu,
Už tai ,kad kai kas nepavyko…
Nors stengiausi aš iš tiesų.

Pasižadu jums aš šiandieną,
Aš tapsiu geresnis tikrai!
Tik dovaną gauti bent vieną,
Norėčiau,seneli,labai!

***

Saulė – juokas. Naktis – tyla. Akys – migla. Mintys – tamsa.

Kelias – su vingiais. Sniegas – su žingsniais. Eisiu – ateisiu.

Palauk – aš greita.

***

Nesakyk man nieko, ko nenoriu išgirsti, nesakysiu nieko, kad nelikčiau išgirsta ir aš

Tegul vėjas tik sujudins Kalėdų varpelių trapumą

Tegul laimė įžengs į mūsų namus …

***

I believe that everything happens for a reason, and sometimes good things falls apart, so better things can fall together…

***

Viskas iš sekundžių sudėliota, – saulės blyksniai , ir lietaus lašai, Visko mums tik po sekundę duota – rodos daug, o iš tikrųjų – tiek mažai …

Mintys metams bėgant į pabaigą

Metams skubant į pabaigą, kiekvienas daugiau ar mažiau sąmoningai įvertina dar vienus prabėgusius gyvenimo metus. Jeigu praėję metai buvo geri – gaila, kad jie baigiasi. Ir su šiokiu tokiu nerimu laukiama ateinančių. Net ir labai stengiantis „užsitikrinti ateitį“, ji yra didelė nežinia. Visi žino istorijų iš savo ar pažįstamų gyvenimo, kaip įvykiai pakrypsta netikėta linkme ir sugriauna puoselėtus planus.

Liūdesys dėl praėjusio laiko ir nerimas dėl ateities dažniausiai nėra stiprūs, nepakeliami. Bet jie egzistuoja. Papuošta eglutė, tradiciniai patiekalai, šeimos susirinkimas prie stalo – tai gražūs ir prasmingi dalykai, padedantys išgyventi šiuos jausmus. Mes žinome: kad ir kas nutiktų, metų pabaigoje sugrįšime ten pat – prie Kalėdų stalo. Čia laukia mylintys ir mylimi žmonės, kurie supranta ir palaiko, suteikia stabilumo, saugumo ir drąsos eiti pirmyn. Pasiruošimo šventei rūpesčiai ir nuovargis greitai pasimiršta matant kitiems suteiktą džiaugsmą.

Aš mažas kaip žirnelis

Aš mažas kaip žirnelis
Bet didelis užaugsiu!
O kai ateis senelis,
Ir dovanos sulauksiu-

Kad padedu mamytei,
Gražiai klausau tėvelio…
Nors mažą dovanytę
Gal gausiu iš senelio…

Kaip aš tebus ji.Bus gerai!
Juk aš nedidėlis tikrai…

Mes piešiam žiemą

Apsnigta žemelė,
Šaltas vėjas pučia.-
Vaikščioja vaikučiai
Su šiltais skrebučiais.

Jie žiemos nebijo-
Į svečius ją kviečia:
– Eikš, balta žiemuže,
Mes tave nupiešim.-

Ir per visą dieną
Nėjo jie į kiemą-
Rūpestingai piešė
Šaltą baltą žiemą.
Justinas Marcinkevičius

Eilėraštukas apie šaltį

Vėjas pusto purų sniegą,-
Po ledu upelis miega.
šaltis kraipo ūsą baltą :
-Upeliuk, ar tau nešalta?
Pakentėk dar valandėlę,-
Siuva pūgos antklodėlę.
Išpurena, iškedena,
Sidabru išsiuvinėja.
Antklodėlę minkštą, baltą,-
Kad nebūtų tau taip šalta.

Eilėraštukas vaikams. Dėdė sausis.

Brenda sausis su veltiniais
Balto vėjo vėpūtiniais,
Ir nustebęs žiūri sausis:
Iš pusnyno – kyšo ausys…

– Kelkis, kiški skeltanosi,
Tu pusnyne suragosi!

– Nesušalsiu, dėde sausi!
Pusnys – patalai šilčiausi!
Įsikasęs po sniegu,
Kaip karalius aš miegu.

***

Pasipuošusi, mažutė,
Balto sniego paltuku
Brenda per pusnis eglutė
Be kelių, be takų.
– Kur, eglute, tu eini?
Gal mieste kur gyveni?
– Per pusnynus aš einu
Paklausyt žiemos dainų.

Aš buvau pipiras. Justinas Marcinkevičius

Aš buvau pipiras, o dabar jau vyras.

Lovoj ankšta. Kai guliu,

Išsitiesti negaliu.

 

Aš buvau pipiras, o dabar jau vyras.

Tėtės batais apsiaunu –

Per ankšti. Nepaeinu.

Justinas Marcinkevičius

Eilėraštis vaikams. Sapnas

Sapnavau, sapnavau, kad Mėnulyje buvau.

– Ką gi tu matei Mėnuly?

– Ten saldainių krūvos guli,

Stovi kalnas šokolado, o ledų, o ledų –

Vos gali paeit – slidu!

Puoliau valgyt ir laižyti, net širdis apsalo…

Bet pažadino mamytė:

Pusryčiai ant stalo…

Justinas Marcinkevičius

Eilėraštis. Stebuklai

Kartą vidury dienos

Mėnuo pasirodė.

Bitė jojo ant meškos,

Krosnis virė puode.

 

Šaukštai duoną ėmė riekt,

Peiliai putrą srėbė,

Upės vynu ėmė bėgt,

Sūriu ugnį žiebė.

 

Knygos nešė vaikučius,

Suolas raidę rašė,

Varlės skraidė po medžius,

Plunksnos Barbę pešė.

 

Iš knygos „Kalėdų žvaigždė“,

Kaunas, 1938

 

Close
Wowaweeeeewa!

Gėda, jei dar nepalaikinai mūsų Facebook'e!