Kalėdinis laukimas. Marius Budraitis

Aš paklydusio žvakė kreiva
mėnesienos gelsvoj plokštumoj,
kalno prieglaudoj žemės spalva
atsispindi šešėlio kaktoj.

Iš romantiškų rogių naktis
Šieno glėbį ant sniego peties,
gal už posūkio blaškos lemtis
pasiruošusi stvert už peties.

Ar stebuklų miražais tiki,
povestuvinėm vėjo kelionėm,
toj sušalusioj gruodžio pily
pasislėpusios eglės ieškojom.

Ir tikėjom kaip tiki vaikai.
“Taip gražiai elegantiškai sninga.”
Jeigu lauki, galbūt, ir ateis,
nors ta laimė dažnai apgaulinga.

***

Balto sniego kepuraitės

Baltos sniego kepuraitės
Apdengė žalias eglaites.
Mesk, žiemuže, snaigę purią,
Padabink ir man kepurę.

Rogės skrieja nuo kalnelio
Kalėdų seniui duokim kelią.
Atveža jis pilną maišą
Dovanėlių ir ragaišių

Nesustok seneli šalti
Sniego baltus miltus malti.
Besmegenį nulipdysim,
Ir kieme jį pastatysim.

Padabinsime eglutę
Su žaisliukais ir žvakutėm.
Apie ją ratelį šoksim,
Ir dainelių daug išmoksim.

Snaigė. Nijolė Morkūnaitė

Pasakyki, snaige, ar toli leki,
Kol ant žemės baltu patalu lieki?

Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki?
Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki?

Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido.
Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.

Rogutės. Kazys Jakubėnas

Pasidirbau
Gražutes
Tvirto medžio
Rogutes.

Nuo kalnelio
Važiavau,
Už karklelio
Užkliuvau.

Už karklelio
Užkliuvau,
Iš rogučių
Išvirtau.

Snaigė

Papleveno, pasisuko
Ir man tiesiai ant delniuko.
Snaige, ar ne per anksti,
Pasidžiaugtumei pati.

Spindi snaigė, baltas pūkas
Štai kaip papuoštas delniukas.
Aš prie lūpų jį keliu
Plykst … pavirto lašeliu.

Šventė. Nora Jazbutytė

Dega Kalėdų žvakutė,
Virpa liepsnelė šilta.
Linksma vaikams prie eglutės-
Šventė atėjo laukta.

Beldžias Kalėdų Senelis,
Žengia orus pro duris.
Spindi mažylių akelės,
Spurda iš laimės širdis.

Liejasi posmai, dainelės,
Sukasi kaukės ratu,
Tiesiasi mažos rankelės
Prie dovanų atneštų.

Senelis šaltis

Kai sniegas jau laukus nukloja
Kai ūžauja lauke šiaurys
Kalėdų senis atlinguoja
Nes laukia jo vaikų būrys.

Mažųjų niekad nepamiršta
Senelio mylinti širdis,
Keliauja jis per pūgą tirštą
Kalėdos beldžias į duris.

Sveikinimai visiems

Senis Šaltis. Jonas Lapašinskas

Baltučiu takučiu, su maišu ant pečių,
Kailinėliais baltais vaikšto Šaltis rytais,
Vakarais ir dienom, šalto vėjo pėdom…

Jo ledinė lazda ir šerkšnota barzda.
Akiniai dideli – Šaltis mato toli…
Kaip ten žaidžia vaikai, ar geri jie draugai.

Ar jie prausias švariai, ar jie mokos gerai.
Jei gerai – linksmas jis pasibels į duris.
Dovanėlių atneš… Gausi tu, gausiu aš…

Dovana Seneliui Šalčiui

Per ledą, speigą, juodą gruodą
Senelis Šaltis skuba į svečius,
Tik nieks neduoda
Seneliui Šalčiui dovanų.

Aš sumąsčiau, kai Šaltis atkeliaus į čia,
Įdėsiu jo kišenėn paslapčia.
Įdėsiu taip, kad nieks nepamatys,
O ką įdėsiu? – Paslaptis.

Kalėdų džiaugsmas, I.Steišiūnienė

Kalėdos, kalėdos,
Tai šventė šviesi.
Kalėdos, kalėdos,
Mes džaugiamės visi.

Eglutė, eglutė,
Eglutė žalia
Jau stovi mūs salėj
Visa išpuošta.

Kalėdų seneli,
Ateiki greičiau,
Atnešk dovanėlę,
Kurios aš prašiau.

***

Atleiskit už tai ,kad išdykęs…
Už tai,kad ne auksas esu,
Už tai ,kad kai kas nepavyko…
Nors stengiausi aš iš tiesų.

Pasižadu jums aš šiandieną,
Aš tapsiu geresnis tikrai!
Tik dovaną gauti bent vieną,
Norėčiau,seneli,labai!

***

Saulė – juokas. Naktis – tyla. Akys – migla. Mintys – tamsa.

Kelias – su vingiais. Sniegas – su žingsniais. Eisiu – ateisiu.

Palauk – aš greita.

***

Nesakyk man nieko, ko nenoriu išgirsti, nesakysiu nieko, kad nelikčiau išgirsta ir aš

Tegul vėjas tik sujudins Kalėdų varpelių trapumą

Tegul laimė įžengs į mūsų namus …

***

I believe that everything happens for a reason, and sometimes good things falls apart, so better things can fall together…

***

Viskas iš sekundžių sudėliota, – saulės blyksniai , ir lietaus lašai, Visko mums tik po sekundę duota – rodos daug, o iš tikrųjų – tiek mažai …