***

Pasaulyje nėra nieko, kas būtų nepataisoma …Netgi stovėdamas laikrodis dukart per parą rodo teisinga laiką.

Coelho Paulo. Brida

***

Žinantis neprilygsta mylinčiam.
Mylintis neprilygsta besidžiaugiančiam.

Konfucijus

***

Sūnus ketina vesti. -Justai, kada gi pagaliau vesi? – Kai surimtėsiu. – 0 kada surimtėsi? – Kai tik vesiu. Mielai vesčiau tą merginą, kuri turi tris seseris. – Kodėl? – Tuomet tektų tik ketvirtadalis uošvės. – Suneli, nevesk gražuolės! – pataria motina. – Graži žmona, kaip žmonės sako, bus ne tau, o kitiems. – Verčiau tegul kitiems buna graži negu man bjauri! -atkirto sūnus. Pagaliau sutarta. Justas ves po Kalėdų. Sutiktas draugužis jį moko: -Justai, nevesk sausio menesį, – vesk balandį. – Kodėl? – nustebo vaikinas. – Išloši dar tris mėnesius.

Pakelkime taures už besiruošiančiuosius vesti, kurie patarimų niekados negali išvengti.

Nuomonės apie vedybas

Daug merginų taip ir lieka senmergėmis. Kodel taip atsitinka? -Jos ieško idealaus vyro. – 0 koks jų idealas? -Vyrai, kurie sutiktų jas vesti. – Pasakyk, kodėl visos pasakos baigiasi vestuvėmis? – Todėl, kad po vestuvių baigiasi visos pasakos. – Man atrodo, – pasakė viena dama; – kad vedybos – tai miražas dykumoje… Su rūmais, palmėmis, kupranugariais. Pirmiausia išnyksta rūmai, paskui palmės ir galiausiai pasilieki su vienu vieninteliu kupranugariu.

Tad pakelkime taures už nelaimingas moteris, kurios, pasibaigus visoms pasakoms, jodinėja kupranugariais.

***

Sakykit Tėveliai ,iš kur bėga Jūsų meilės upės?
Iš Jūsų rankų ,lūpų,ar iš širdies?
Tik Jūs vieni paguodžiat mus suklupus,
Kada kiti piktu šypsniu tik nulydės

Jūsų širdyse skaidriausieji šaltiniai
Mums gėrio, laimės ,džiaugsmo sklidini,
Į mūsų taurę pilate lyg vyną
Kai grįžtame sužvarbę iš toli.
Jūs delnai paglosto ir sušildo
Švelniai priglaudžia prie karštos širdies,
Išblaško nerimą, grąžina viltį,
Ir tiesia kelia musu ateities…

***

Priimkit pagarbą, priimkit švelnų žodį
Priimkit ryto tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad didi šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jums už užauginimą – 
Kasdienis rūpestis ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
Mūsų nerūpestingos vaiko dienos…

***

Brangūs , Tėveliai, tik nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų – kaip upė be vandens,
tad būkit laimingi, dar pašventinę
dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo mylimus vaikus.

***

Žvaigždės yra tam, kad jas skaičiuotum,
Kad naktį į jas žiūrėdama svajotum.
Tam, kad suprastum – kokia mažutė esi,
Tam, kad pajustum dėl ko gyveni.
Dar žvaigždės tam, kad jas kam nors padovanotum,
Kad vienai krentant norą sugalvotum,
Kad pasiklydus kelią rastum,
Kai liūdna, kad gyvenimo šypsnį surastum.

***

Koks keistas Gyvenimas…. Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę – netikime. Bet sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Todėl nereikia ieškoti, nes tai, kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. O kai jau turi tą vienintelį žmogų – mylėk, tylėk ir niekad neišduok, kad nuostabios akimirkos nesibaigtų…

***

Garbingo amžiaus jubiliejus –
Vainikas metų praeities,
Kur rasi smilgų ir lelijų. 
Tokia pusiausvyra lemties,
Kad pilką dieną šventė keičia,
O ją – sunki darbų našta…
Branginki, vertinki ir džiaukis
Dalia, kuri vien tau skirta.

***

80! Nei daug, nei mažai, o plaukuose gyvenimo našta jau audžia baltą juostą.

Nors juostos ir spindės plačiai, bet nebaigti darbai neleidžia jums prisėsti…

***

Šiandieną Jūsų metai sužydėjo 80 – dešimt įvairių žiedų… Čia visko būta: saulės, vėjo, daug praradimų ir vilčių… Nuėjot prasmingą ir ilgą kelią, pavargo rankos nuo sunkių darbų … Priimkit šiandien degančią ugnelę savo anūkų ir vaikų širdžių.

***

Šešiasdešimt kartų obelys žydėjo, Šešiasdešimt buvo vasarų kartu … Bet tegul gyvenimas metus iš naujo rašo Ant pasidabruotų jūsų smilkinių.

***

50 – tąjį kartą rudenio kaskadom, žyra lapai, žyra snaigės ant takų. Daug kelių vingiuotų dar rytojai žada, linkim, kad praeit juos Jums nebūt sunku.

***

…Gražus ir didelis yra gyvenimo namas. Jame labai daug durų. Ir kiekvienais metais vis atveri naujas ir naujas. Štai Tu atvėrei 50- tą savo gyvenimo kambarį. Tad ir šiandieną šypsokis, o visą gyvenimą būk laimingas…

Close
Wowaweeeeewa!

Gėda, jei dar nepalaikinai mūsų Facebook'e!