Tekstai su žyma ‘eilėraštukai vaikams’

Mano laivelis. Justinas Marcinkevičius

Mano laivelis iš beržo tošies, Sėdi jūreiviai ten atsilošę.   Vištos irkluoja, antis vairuoja. Mano laivelis jūrom važiuoja.

Mus užpuolė kosuliai. Nijolė Morkūnaitė

Mus užpuolė nelauktai kosuliai didžiuliai Kostim, čiaudom, karkaliuojam, Verkiam ir sloguojam. Vienas žodis – negaluojam.   Mums nereik tokių draugų, Kosulių bei čiaudulių. Mes su jais rimtai kovosim, Vaistus gerti nenustosim.   Tepamato kosuliai, Kad vaikai jiems ne draugai.

Ledo pilis. Nijolė Morkūnaitė

Žmonės kalba. Žmonės matė. Kai Šaltukas pilį statė. Ledo stogas. Ledo menės. Pilį saugo besmegenis.   Menėj dega ledo žvakės. Nuo šviesų net raibsta akys. Apie pilį snaigės šoka. Kyla, leidžias, kaip tik moka.   Bet klausyk, pily naujiena – Saulė švietė visą dieną. Pilies bokštai sumažėjo. Menėse vanduo varvėjo.   O jau po trijų […]

Snaigė. Nijolė Morkūnaitė

Pasakyki, snaige, ar toli leki, Kol ant žemės baltu patalu lieki? Pasakyk man, snaige, ką daugiau tu moki? Ar tik, vėjui pučiant, snaigių šokį šoki? Ištiesiau aš ranką, snaigė nusileido. Lengvą ją ir šaltą priglaudžiau prie veido.

Aš mažas kaip žirnelis

Aš mažas kaip žirnelis Bet didelis užaugsiu! O kai ateis senelis, Ir dovanos sulauksiu- Kad padedu mamytei, Gražiai klausau tėvelio… Nors mažą dovanytę Gal gausiu iš senelio… Kaip aš tebus ji.Bus gerai! Juk aš nedidėlis tikrai…

Mes piešiam žiemą

Apsnigta žemelė, Šaltas vėjas pučia.- Vaikščioja vaikučiai Su šiltais skrebučiais. Jie žiemos nebijo- Į svečius ją kviečia: – Eikš, balta žiemuže, Mes tave nupiešim.- Ir per visą dieną Nėjo jie į kiemą- Rūpestingai piešė Šaltą baltą žiemą. Justinas Marcinkevičius

Gandro meškerėlė

Stovi gandras Viena koja Ir varlytę Meškerioja… Kraipo galvą, Snapą suka: – Sužvejosiu Aš varliuką!.. Ga!.. Be meškerės Ilgos – Lyg katytės Uodegos. Ga!.. Štai snapas – Ilgas, plonas… Aš – varlyčių Kapitonas. Krust varliukas Po lapu. Gandras sukas. Čiupt snapu. Snapą jis aukštai Iškėlė: Ga!.. Matai, Kur meškerėlė! Anzelmas Matutis „Margaspalvė genio kalvė“

***

Susirūpino Pelynas: Kurgi Mano draugas Kmynas? Gėlės šoka, Žolės ploja, O jisai -visur vėluoja! Jei kas Kmyną Bus nuskynęs, Nebenoriu Gegužinės! Kmynui šypsosi Pelynas, O Pelynui sako Kmynas: -Negaliu Visur suspėti, Nes nešiojuos sunkų skėtį!

***

Yra toks paukštis marabu. Kur jis gyvena nesvarbu. Svarbu, kad žinom mes abu- Yra toks paukštis marabu. Sigitas Geda

***

Zuikis ir Zuikienė strikinėja po pievelę, Gaudo savo vaikučius. O zuikučiai sau nerimsta, nes girdėjo, kad <vaiko vardas> turi tortus net penkis ir žvakutę vieną! Zuikiai nori palinkėti begalybę dovanų Ir daug gerų draugų! Ir norėtu paprašyti, kad <vaiko vardas> būt gera Mamai, Teciui ir broliukui <vaiko vardas>.