Aš mačiau šiandie veidą rudens, Liūdną veidą tarp lekiančių lapų. Gilumoj geležinio vandens Jam nuo ašarų akys sušlapo. Gilumoj, kur be galo tylu, Šitas liūdintis veidas gulėjo, Negirdėjo lėtų spragilų Nepavargstančio, aklo kūlėjo. Abejingi, laimingi lašai! Visas oras nuo lapų geltonas. Tu kaip orkestrą lietų prašai, Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais Visada, visada, visada, Kad […]
Tekstai su žyma ‘eilės apie rudenį’
Rudens veidas
Žymos: Rudenio daina, Oskaras Milašius
Klausykitės vėjo ūžesio naktį, Seno vėjo ūžesio, gūdaus vėjo ūžesio, Mirusiųjų prakeikimo, gyvųjų lopšinės… Klausykitės vėjo ūžesio. Nebėra lapų, nebėra vaisių Nuniokotuose soduose. Prisiminimai _ mažiau kaip niekas, viltys labai toli. Klausykitės vėjo ūžesio.
Rudens žodžiai
Ateina rudenys pre pievų žiedus, Per žalio miško lapelius. Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku – Viskas pasauly vieną kartą baigias. […]
***
Jau pasaka praėjo Beliko pasakėčia… Jau bulvės nukastos kai kur Galulaukėj štai ilsisi akėčios… Jau obuolys kadaise būdamas rūgštus Pražydo šypsena saldžia… Ir katinas anksčiau sugrįžo į namus Nes debesy pasislėpė delčia… Naktis kaskart anksčiau..anksčiau Vis mikliai pakelia sparnus Geroku ciferblato gabalu mažiau Dienos džiaugsmų palikę bus…. Nuvarginti karštų atostogų dienų Per trumpą vasaros akimirką […]
***
Ruduo nudažo svajas manas ryškiom savo spalvom Nepajėgi aš jų pakeisti ar sulieti, na ir tegul, tegul plauksiu Kaip tas klevo lapas upeliu srauniu Svarbu, laiku sugauk mane.
