Ach tas išdykelis Amūras –  dvi širdis pervėrė kaip vieną, iškėlė puotą meilės rumuos, užmovė po auksinį žiedą.  Šviesa užges, o judu liksit, tarp kasdienybės mūro sienų, tik po dienas neišbarstykit prieš Dievą pasakytų žodžių.