Tekstai su žyma ‘meiles tekstas’

***

Patikėsiu – Jei atneši saulę ant delnų, Jei suprast mane mokėsi, Jei paversi skausmą liūdesiu švelniu, Jei nusišypsosi – patikėsiu…

***

Rodos, taip paprasta statyti gyvenimą. iš kasdienių rūpesčių, iš mažyčių džiaugsmo grumstelių, iš abipusės meilės sulipdyti nepajudinama tvirtovė. Rodos, taip paprasta gyventi, kai šalia jauti mylimo žmogaus alsavimą, kai liūdesio akimirką turi gyvenimo draugo petį, už kurio gali pasislėpti ar išsiverkti skausmo akivaizdoje, kai girdi savo širdies aidą kito žmogaus širdyje! Rodos, taip papratsa zengti […]

***

Tu man nuostabiau už viską sušvytėjai Tad nekeiki, neminėk blogai Pralėks traukinys mano greitai kaip vėjas Kaip tie nesugrįžę laikai Ką vakar mylėjau – pro šalį praėjo Kraupi nežinia prieš akis.

***

Aplink mus, kur bepažvelgsi, nėra nė gyvos dvasios, ir vis dėl to … Meilei reikalinga tyla, negarsūs žodžiai, atsargus šnabždesys, šypsena, juokas, žvilgsnis, vos juntamas rankos spustelėjimas, nedrąsus prisilietimas…

***

Būk teisi, kad tikėtų, Būk graži, kad mylėtų, Būk ugnim, kad per lietų Pas tave pasišildyt atbėgtų Būk tu saule visiems, O vienam būk žvaigžde…

***

Tu neliūdėk, nes aš šalia. O kai manęs nėra, yra žvaigždė kuri Tau spindi! Todėl šypsokis, nes niekada nebūni vienas!

***

Tu mano gyvenimo saulė, Tu mano gyvenimo zvaigždėtas dangus, Nieks mūsų išskirti negali, Nes Tu man brangiausias žmogus…  

***

Kai aš pradėjau tave geriau pažinti, Tu mano gyvenime užsikariauji vis Didesnį ir didesnį patrauklumą. Aš tavęs pamiršti niekaip negalėsiu.

***

Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį, Lakstyt basom per pusnis iki kelių Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…

***

Kartais, kai aš nieko nemyliu…aš myliu vandenį… Jis tyras, skaidrus…jis nesuduš…kol nevirs ledu… Kartais, kai aš nieko nelaukiu…aš laukiu vėjo…Jis švelnus, nematomas…jis nepabėgs…kol nevirs viesulu… Kartais, kai aš nieko nebeturiu…aš turiu tave…Tu pasaka, stebuklas…tu gyvybė…kol nevirsti skausmu…

***

Tave, tave, tave kaip saulę,Tave kaip žiedą iš laukų Nešuos širdy aš per pasaulį, nešuos pavasario taku. Kiekvienas žydintis berželis, palaukės kvepianti gėlė. Man kužda visą mano kelią: „Eini gyvent, eini mylėt“. Einu, žiūriu į tavo veidą, į tavo spindinčias akis – Mums saulė teka, saulė leidžias. Mums dieną atneša naktis.

***

Tačiau yra danguj dar saulė, Yra ir žvaigždžių žiburiai Ir neišnyko dar tie žodžiai, Kuriuos su meile man tarei.

***

Vyriškoj tavo širdy leiski sušilti man- Žemėje gimusiai ilgesio dainai tyliai. Nieko netrokštu daugiau- tu mano saulė, Virpanti siela tavo šviesos pilna. Koks mano vardas? Pačiu gražiausiu vardu Šauki ilgai- svajonę mergaitiškai svaigią. Esu beginklė. Pavasario pievoj žiedai tokie beginkliai prieš mėlyną tyrą dangų. Bet mano silpnumas- ar ne dangaus dovana? Aš jau išmokau tavo […]

***

Meilė ateina nepasibeldus. Ji paveja tave, net kai bėgi nejusdamas žemės. Tai neišvengiama, kaip brėkštantis pavasario rytas. Leisk, pabučiuosiu Tave…

***

Saulutė atbėga iš kažkur toli, aš paskendau giliam liūdesy. Man trūksta tavęs, tu nuostabi, norėčiau, kad būtum arčiau negu dabar esi…