Tekstai su žyma ‘meilės žodžiai’

***

Bespalvis miego gūsis užmerks tau akis, Ryto saulės šypsnys sušildys žvarbų rudens rytą, trapi pirmoji snaigė primins mūsų jasumą, kuris palietė mus angelo sparnu tau pirmą kartą mane pabučiavus.

***

Mirtis yra verta to, kad gyventum, Gyvenimas vertas to, kad ieškotum, O meilė verta to, kad lauktum …

***

Aš matau, aš jaučiu, gausiu visko, ko geidžiu, – Eisiu drąsiai, dainuosiu garsiai, vėjas manęs nepavys. Tik atbėk manęs pasitikti, suteik mums progą skristi.  

***

Kelelis pilkas, pavydas – baltas, tik nesakyk, kad tu nekaltas … Sakyk geriau – „Suklydau, daugiau klajot nenoriu“ Tai bus geriausia man paguoda.

***

Koks keistas Gyvenimas…. Amžinai mes ieškome, amžinai nerandame, o suradę – netikime. Bet sunkiausia žmogui yra tada, kai turi dvi rankas ir neturi ką apkabinti. Todėl nereikia ieškoti, nes tai, kas gražu, nuostabu ir tikra, ateina savaime. O kai jau turi tą vienintelį žmogų – mylėk, tylėk ir niekad neišduok, kad nuostabios akimirkos nesibaigtų…

***

Kai Tu miegosi, Aš sapnuosiu apie Tave, Kai Tu eisi, Aš svajosiu eit šalia, Kai Tu verksi, Aš būsiu lietumi,kad ašarų neliktų Kai Tu džiaugsies, Aš būsiu to džiaugsmo dalele…

***

Ji turi rankas – jos glosto Ji turi kojas – jomis pas mane atbėga Ji turi akis – jos mato manyje gėrį Ji turi širdį – ji mane myli.

***

Mano saldžiausioji gėlele, svajonių fėja, paglostyk mano pavargusias mintis, nuramink mano sielą…

***

Mylėsiu tą, kuris paskambins antrą, trečią kartą, jei aš supykusi padėsiu ragelį. Kuris neužmigs pirmas norėdamas pažiūrėti į mane miegančią.. Mylėsiu tą, kuris švelniai ryte pabučiuos. Lauksiu tokio, kuris primins ką jam reiškiu ir kaip jam pasisekė, kad mane turi. Kuris supras, kada man skauda ir liūdna.. Kuris paėmęs už rankos nesugebės paleisti…

***

Viena Naktį Mėnulis Paklausė : – Jei Jis Verčia Tave Verkti, Kodėl Jo Nepalieki? Aš Atsakiau : – Mėnuli, O Tu Kada nors Paliktum Savo Dangų ?

***

Kiekvieną kartą, kai tavęs pasiilgstu iš dangaus nukrenta žvaigždė… Tad jei kada nors, naktį, nepamatysi danguje nei vienos žvaigždės, žinok, tai tavo kaltė… Privertei mane per daug tavęs pasiilgti…

***

Tu esi Tu esi ta, pakirdusio ryto Aušrinės liepsnelė šviesi.. Ir vidurnaktį vėsų užkritusi, Ant žiedo raselė esi.. Tu esi ta pavasario upės srovė, Gaivalingai drąsi, Ir gegutė klevelin įtūpus, Ir šlaito žibutė esi.. Tu esi ta lauko vyturėlio Suvirpus giesmelė garsi.. Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus Ievos viršūnėlė esi.. Tu esi ta nugrimzdus, paskendus pilis […]

***

Tyloje aš girdžiu Tavo balsą, O balse aš girdžiu Tavo tylą, Šitaip sielos dvi šoka valsą, Šitaip širdys dvi prabyla.

***

Meilei pakanka meilės… ji yra perdaug didelė, kad ją išsakytum ir perdaug maža, kad apie ją kalbėtum… ir kas atspės, kur jos daugiau: jaunųjų glėbyje, senukų vienatvėje, ar vienuolio tikėjime?..

***

Turime sutikti su tuo, kad Meilė įsipina į likimą. Jeigu likimas nesuskaldo Meilės, nugali žmogės. Kartais žmogaus gyvenimas būna per trumpas Meilei. O kartais priešingai: žmogaus meilė būna per trumpa Gyvenimui. Kiekvienam žmogui suteikta galimybė kažkiek gyventi ir kažkiek mylėti…