Tekstai su žyma ‘mintys apie meilę’

***

Esame tarsi viensparniai angelai – galime skristi tik tada, kai esame apsikabinę. Bruno Ferrero

***

Meilei pakanka meilės… ji yra perdaug didelė, kad ją išsakytum ir perdaug maža, kad apie ją kalbėtum… ir kas atspės, kur jos daugiau: jaunųjų glėbyje, senukų vienatvėje, ar vienuolio tikėjime?..

***

 Meilė siunčia daug iššūkių įsimylėjėliui. Jos išbandymai yra kruvini ir žiaurūs, tačiau vaisiai saldūs ir palaimingi. Meilei nesvarbūs tikėjimai, nes ji pati sau tikėjimas. Ji nepripažįsta titulų, nes nėra aukštesnio titulo už pačią meilę.

***

Aistra žengia priekyje ir vedasi iš paskos Meilę.

***

„Aš nepaklausiu tavęs, ką tu veiki, kai manęs nėra. Aš net nepaklausiu tavęs, ką galvoji nebyliai žiūrėdama į mano akis. Aš net nepasidomėsiu – Myli mane , ar ne. Bet kai tavo akyse žybtels netikrumas – aš išeisiu.“ A.Mamontovas

***

Kažkur tarp žemės ir dangaus. Kažkur tarp saulės ir tamsaus mėnulio. Kažkur tarp paprasto žmogaus. Yra tas didis žodis meilė. Ir kiek tas žodis mums brangus? Ką reiškia pasakyti „Myliu“? Gal tai tik išmislas klaikus? O gal jinai atstoja viską? Kodėl jei myli, tai kenti? Iš kur tiek klausimų tam žmogui kyla? Iš kur ta […]

***

Visi mes – angelai, bet tiktai su vienu sparnu. Norėdami pakilti, turime apsikabinti. Trūksta tiek nedaug – tik žinoti – ką nori apkabinti…

***

Vyriškoj tavo širdy leiski sušilti man- Žemėje gimusiai ilgesio dainai tyliai. Nieko netrokštu daugiau- tu mano saulė, Virpanti siela tavo šviesos pilna. Koks mano vardas? Pačiu gražiausiu vardu Šauki ilgai- svajonę mergaitiškai svaigią. Esu beginklė. Pavasario pievoj žiedai tokie beginkliai prieš mėlyną tyrą dangų. Bet mano silpnumas- ar ne dangaus dovana? Aš jau išmokau tavo […]