Tekstai su žyma ‘mokykla’

***

Eisim jau – girdi ? Klasės užsidaro. Paskutinį kartą paklausyk : Toks labai pažystamas ir geras Tų senųjų naktų skambesys. Eisiu jau – žali klevai pasvirę Pakuždės prie vartų paslapčia Čia pirma svajojome mes gimę, Ir vieškeliai prasideda nuo čia.

***

Aš dar tiku, kad mes dar susitiksim. Gal kaip šešėliai prasilenksime gatve. Gal pasisveikinsim, gal nieko nesakysim. Tik įdomu, ką jausim širdyje. Brauksi ašarėlę tyliai nuo blakstienų Paskutinį kartą klasėn žengdama Ir matysi veidus, artimus ir mielus Bet nebegrįš jau niekad mokinio dalia. Bus daug dienų bežydinčių alyvom Bus daug naktų bemirgančių žvaigždėm. Bet ar […]

***

Alyvoms vystant teks palikti klasę, Kurioj praleidai daug puikių dienų. Gal būt sustosi ir susimąsčius : „Nejaugi amžinai aš išeinu ? “ Ar meni, kai mokyklon nedrąsiai Nešei pirmąją puokštę gėlių, o dabar Jau į senąją klasę Nieks Tavęs nepašauks varpeliu…

***

Ketverių metu žingsniai nutilo už durų, Tyliai sėdime suole, rimties paliesti, Išgaravo šėliojimas, juokas pritilo: – Kas nutiko? – paklausė kreida nedrąsi. Ach, sena baltanose, vaikystės bičiule, Jau nebetelpam suole, išaugom kėdes. Jau kvailiot šioje klasėje laiko neliko, Kitąmet čia sėdės pirmokėliai, o mes Tik svečiais beužklysim, suradę minutę. Vis toliau ir toliau nuo vaikystės […]

***

Kai liūdna ašarom rašyk – jų kalbą puikiai suprantu, Kai linksma – saulę nutapyk, tik nepamirški spindulių, Rašyk kai pasiilgsi, kai sunku! Rašyk – aš visada kartu…

***

Metus skaičiuojat Nuo rugsėjo lig rugsėjo. Dalinate save Nuo abėcėlės lig brandos. Kiek daug likimų Astromis žydėjo, Kiek daug sidabro smilkiniuos… Nauja ugnim vėl tavo akys šviečia, Skambučio aidu Virpant širdyje… Tu privalai juk Būti Prometėjum Su kiekviena Ateinančia diena. Galbūt todėl Nesensta Jūsų Laikas, O Jūsų žodžiuose Tėvynė ir Taika… O juk visiems visiems […]

***

Nuplasnojo vasarėlė žaliasparnė Paskui gerves, paskui pempes, paskui garnį. Rudenėlis, atkeliavęs pro palaukę, Vaikučius visus mokyklon vėlei šaukia. Su Rugsėjo 1-ąja.

***

Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.

***

Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu – šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.

***

Prieš 20 min. užsidegė mokykla. Žmonės, padėkit kas kuo galit: benzinu, malkom, sausu popierium..

***

Jeigu nori dešimt gauti reikia mokslo paragauti Su berniukais nelakstyti o knygelę paskaityti.

***

Rytais neskambės jau Mokyklos skambutis Staiga nutruks mums ši gija. Paklydę mes kaip rudeniniai paukščiai. Kažin kur laimę rasim savo kelyje.

***

O klasėje atrodys taip, kaip buvę Senų suolų eilė, juoda lenta. Ir sakinys lyg užrašytas vakar Su ta pačia gramatine klaida.

***

Išeinam… Kiekvieno kelias skirtingas Paliekam viską. Ir kas gražu ir kas nemiela. Paliekam tai, ko pasiimt negalim Vaikyste, kliedėsi, draugus. Visi gerai mes žinom, Jog antro kelio atgalios nebus.

***

Kaip pavasarį tirpstantis sniegas, Kaip negrįžtantis aidas dainos… Taip tos klasėj praleistosios dienos Nebegriš, nebegriš niekados.