Tekstai su žyma ‘Mokykliniai sveikinimai’

***

Mokytoja, aš ir vėl ateisiu Visus žiedus iš sodo nuskynusi … Kaip ateina diena, iš padangių surinkus žvaigždes. Tu many gyvensi, žiburėliu pavirtusi šviesiu, Ir gyvensi ilgai, kol gyvensiu šioj žemėje aš.

***

Jeigu nori dešimt gauti – reikia mokslo paragauti, Su berniukais nelakstyti, o knygelę paskaityti.

***

Tarp brangių savo klasės draugų, Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma, Jau tokia 12 -oko dalia. Neliūdėk, viskas eina pirmyn, Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn. Tik tikėk savimi ir tegu Tau likimas bus ypač dosnus.

***

Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai Jau paskutiniams metams pašaukė tave, O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj- Tai pasimatymas su savo vaikyste. Ar supranti, kad jau atėjo laikas Subręst ir apsispręst dėl ateities. Tu – šios mokyklos abiturientas, Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.

***

Kas nedrąsus šį rytelį pabudo, Kas nešė virpančią puokštę delne? Kas prie mamytes rankelių prigludo, Kai teko likti vienam klasėje? Kam skirta viską pradėt pirmą kartą: Mokytis, piešti, skaičiuoti, rašyt? Kam lemta augt ir pakeist seną kartą. Tau, pirmokėli, sėkmės tau, mažyt. Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės, Mokykis gerai, vaikeli, ženk į […]

***

Rodos, nieko neįvyko, O įvyko šitiek daug, Tu nuo šio saulėto ryto Jau pirmokas, bręsk ir auk. Knygos, skaičiai ir raidelės Tavęs laukia ant suolų. Mokslo duonos paragavęs Tapki dideliu žmogum.

***

Šiandien pirmąkart žaisliukams Teko likti namuose, Parkeris, sąsiuviniukai Vietoj jų kuprinėje. Tu nuo šiandien pirmokėlis, Tau daug daug sėkmės linkiu, Lai spalvotas vadovėlis Taps geru tavo draugu.

***

Jau beržai ir kaštonai liepsnoja, Neša vasarą gervės ant sparnų vis tolyn ir tolyn, Paklausykite! Kažkas skambina, šaukia,- Tai rugsėjo pirmoji, Ji, visus pasikvietusi, veda Stebuklingon vaikystės šalin. Kiek akių, kiek širdžių Jūsų kelią lydėjo… Kiek akių, kiek širdžių Jums gyventi padėjo… O rytoj nuskambės vėl Eilinis rugsėjo varpelis Ir kelintą jau kartą pakvies Į […]

***

Gelsvus lapus rudenis vėjas neša, Laukus gaivina rudenio tyla. Ir vėl tave, atėjusį į klasę, Kasryt pasveikins tavo mokykla. Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus, Nuliūs, pajutus nerimą širdies, Priglaus tave, lyg motina priėjus, Ir bausdama lyg motina liūdės.

***

Tegul mokyklos rūpestį ir valią, Kaip saulę sugeria širdis, Nes čia pradžia didžiulio Tavo kelio Jėga – kuri gyvenimą statys . Tu juk nepamirši vaikiškų išdaigų, Savo mokslo metų ir senų draugų, Kurie tartum mintys šiandien išsisklaido, Nors širdy ir daros neapsakomai sunku … Ženk ten, kur nevysta žiedai, Kur blakstienų nevilgo ašaros, Kur amžinai […]

***

Linksma suspausi gavus atestatą… Paliksi klasę, suolus, kur vargai Išeisi ten, į gyvenimą, kur stato, Bet vėl galvosi :“o kur draugai ?“ Draugai… Jau jie bus išblaškyti. O klasė?… Klasė… jau kitų. Atmink šie žodžiai bus rašyti vienos iš buvusių draugų.