Tekstai su žyma ‘mylimajai’

***

Aplink mus, kur bepažvelgsi, nėra nė gyvos dvasios, ir vis dėl to … Meilei reikalinga tyla, negarsūs žodžiai, atsargus šnabždesys, šypsena, juokas, žvilgsnis, vos juntamas rankos spustelėjimas, nedrąsus prisilietimas…

***

Kol saulė dar nenusileido, Kol dar širdis pilna liepsnos, Mielasis, man reikia tavo veido, Ir balso tavo, lyg dainos!

***

Būk teisi, kad tikėtų, Būk graži, kad mylėtų, Būk ugnim, kad per lietų Pas tave pasišildyt atbėgtų Būk tu saule visiems, O vienam būk žvaigžde…

***

Žvaigždžių dulkių apsupta, lekia stirna nešina saulės šypsnio šilumos, kai ir aš nešu tau tai delnuos.

***

Tu mano gyvenimo saulė, Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus, Nieks mūsų išskirti negali, Nes Tu man brangiausias žmogus… Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave. Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane! Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi? Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim? Į Tave! Jis juk […]

***

Tau širdį – raudoną rubiną, Pulsuojančią meilės audringu krauju, Tau jausmą – saldžiausiąjį vyną, Kuris nesibaigs, kolei būsim kartu. Svajonę – lyg kelrodę žvaigždę – Įteiksiu šį vakarą tau dovanų, Atverk man duris užrakintas Į savo pasaulį, ten tiek daug spalvų. 

***

Mes visi trys kartu: Aš, meilė ir tu! Meilė – pavasario duktė. Pas mus ji netyčia užklysta. Meilė – švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nuvysta…

***

Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį, Lakstyt basom per pusnis iki kelių Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…

***

Niekada neužmik nepasakęs – labos nakties, niekada neišeik prieš tai nepasakęs – sudie.. Jei ant tavęs supyks, nenueik nuleidęs galvą, o iškėlęs ją – atsiprašyk.. Niekada nesakyk – nenoriu tavęs matyti, o geriau ilgai žiūrėk į akis ir nieko nepasakęs nueik.. Nebijok pasakyti ačiū – tėvams.. Atsiprašau – draugams.. Myliu tam, kurio pasiilgai.. Juk šie […]

***

Kartais, kai aš nieko nemyliu…aš myliu vandenį… Jis tyras, skaidrus…jis nesuduš…kol nevirs ledu… Kartais, kai aš nieko nelaukiu…aš laukiu vėjo…Jis švelnus, nematomas…jis nepabėgs…kol nevirs viesulu… Kartais, kai aš nieko nebeturiu…aš turiu tave…Tu pasaka, stebuklas…tu gyvybė…kol nevirsti skausmu…

***

Be tavęs – lyg upė be kranto, be tavęs – lyg namas be stogo. Atpratau be tavęs gyventi, atpratau, ir kitaip nemoku. Be manęs tu – laikas be datų, be manęs ir šventė – ne šventė. Jau atpratom, abu atpratom viens be kito alsuot, gyventi.

***

Tave, tave, tave kaip saulę,Tave kaip žiedą iš laukų Nešuos širdy aš per pasaulį, nešuos pavasario taku. Kiekvienas žydintis berželis, palaukės kvepianti gėlė. Man kužda visą mano kelią: „Eini gyvent, eini mylėt“. Einu, žiūriu į tavo veidą, į tavo spindinčias akis – Mums saulė teka, saulė leidžias. Mums dieną atneša naktis.