Tekstai su žyma ‘mylimajam’

***

Negera tau esu ? nesuprantu ir nepakankamai myliu ? Išeisiu aš pilku keliu, te laikas tau parodys, kaip stipriai klydai. O gal atsikvėpsi sau lengviau ir gyvensi savo keturlypį gyvenimą netrukdomas toliau …

***

Aplink mus, kur bepažvelgsi, nėra nė gyvos dvasios, ir vis dėl to … Meilei reikalinga tyla, negarsūs žodžiai, atsargus šnabždesys, šypsena, juokas, žvilgsnis, vos juntamas rankos spustelėjimas, nedrąsus prisilietimas…

***

Kol saulė dar nenusileido, Kol dar širdis pilna liepsnos, Mielasis, man reikia tavo veido, Ir balso tavo, lyg dainos!

***

Žvaigždžių dulkių apsupta, lekia stirna nešina saulės šypsnio šilumos, kai ir aš nešu tau tai delnuos.

***

Tau širdį – raudoną rubiną, Pulsuojančią meilės audringu krauju, Tau jausmą – saldžiausiąjį vyną, Kuris nesibaigs, kolei būsim kartu. Svajonę – lyg kelrodę žvaigždę – Įteiksiu šį vakarą tau dovanų, Atverk man duris užrakintas Į savo pasaulį, ten tiek daug spalvų. 

***

Mes visi trys kartu: Aš, meilė ir tu! Meilė – pavasario duktė. Pas mus ji netyčia užklysta. Meilė – švelnumo gėlė, Nuo menko vėjelio nuvysta…

***

Meilė – reiškia gyventi – ne būti: Kvatoti iš džiaugsmo per didelę liūtį, Lakstyt basom per pusnis iki kelių Ir žinoti, jog būti geriau nebegali…

***

Niekada neužmik nepasakęs – labos nakties, niekada neišeik prieš tai nepasakęs – sudie.. Jei ant tavęs supyks, nenueik nuleidęs galvą, o iškėlęs ją – atsiprašyk.. Niekada nesakyk – nenoriu tavęs matyti, o geriau ilgai žiūrėk į akis ir nieko nepasakęs nueik.. Nebijok pasakyti ačiū – tėvams.. Atsiprašau – draugams.. Myliu tam, kurio pasiilgai.. Juk šie […]

***

Kartais, kai aš nieko nemyliu…aš myliu vandenį… Jis tyras, skaidrus…jis nesuduš…kol nevirs ledu… Kartais, kai aš nieko nelaukiu…aš laukiu vėjo…Jis švelnus, nematomas…jis nepabėgs…kol nevirs viesulu… Kartais, kai aš nieko nebeturiu…aš turiu tave…Tu pasaka, stebuklas…tu gyvybė…kol nevirsti skausmu…

***

Be tavęs – lyg upė be kranto, be tavęs – lyg namas be stogo. Atpratau be tavęs gyventi, atpratau, ir kitaip nemoku. Be manęs tu – laikas be datų, be manęs ir šventė – ne šventė. Jau atpratom, abu atpratom viens be kito alsuot, gyventi.

***

Tave, tave, tave kaip saulę,Tave kaip žiedą iš laukų Nešuos širdy aš per pasaulį, nešuos pavasario taku. Kiekvienas žydintis berželis, palaukės kvepianti gėlė. Man kužda visą mano kelią: „Eini gyvent, eini mylėt“. Einu, žiūriu į tavo veidą, į tavo spindinčias akis – Mums saulė teka, saulė leidžias. Mums dieną atneša naktis.

***

Jai tu girdi gėles dainuojant. Jai joms pritarti širdim gali. Tai pasakysiu nemeluojant. Kad tu tikrai kažką myli.

***

Vyriškoj tavo širdy leiski sušilti man- Žemėje gimusiai ilgesio dainai tyliai. Nieko netrokštu daugiau- tu mano saulė, Virpanti siela tavo šviesos pilna. Koks mano vardas? Pačiu gražiausiu vardu Šauki ilgai- svajonę mergaitiškai svaigią. Esu beginklė. Pavasario pievoj žiedai tokie beginkliai prieš mėlyną tyrą dangų. Bet mano silpnumas- ar ne dangaus dovana? Aš jau išmokau tavo […]