Tekstai su žyma ‘Palinkėjimai’

***

Štai užgeso viena Jūsų gyvenimo žvaigždė. Ne, ne… neužgeso, ji tik dar aiškiau , skaisčiau suspindėjo. Tegu ji šviečia Jums visą laiką ryškia gyvenimo liepsna, tegu ji atveria duris į pasaulį, kuriame pilna gyvenimo žiedų.

***

Gyvenime svarbiausia tikėti Tikėti tuo kuo esame Tuo apie ką svajojame Tikėti savimi ir gyvenimu.

***

Palaistyk medžius, kai šauks iš karščio Ir jūrą atpažink vandens laše. Tik ilgesio nereikia šaukti garsiai Nereikia saulės vadinti nakčia. Mokėki gyventi kas dieną, kas sekundę Tegul pro šalį dienos nepradunda Ir jos ilgesnės būna už metus. Ženk per gyvenimą šuoliais audringais Kurdamas laimę sau ir kitiems Nes, žinok tik tas yra laimingas Kas gyvena […]

***

Sušilkime visi Prie žmoniškumo laužo – Ir tie, kurie linksmi, Ir tie, kurie liūdni. Ir šitos šilumos Lyg duonos atsilaužkim – Ir būsim geresni, Ir būsim sotesni.

***

Sūpauja saulę šaltiniai žydri, Žydintys medžiai čiulba ir šnara. Būkime švelnūs, būkim geri šitokią dieną pavasario gerą! Būkime žodžių gražiausių verti, Būkim net sau dideli ir saulėti. Tarsi du poliai – dvi stygos širdy, Leiskim tik vienai garsiai skambėti! Šviesūs išlikim rudens šėlime, Pereikim švelnūs per negandų griūtį. Tiek negerumų vaikšto žeme, Kad negeri nebegalime […]

***

Jūs nusišypsot – mums širdy šviesiau. Jūs juokiatės – ir mums smagu krūtinėj. Mes su Jumis gyvenimu pusiau Ir meile, ir džiaugsmu dalijamės. Jums – mūsų darbas, polėkiai, daina. Gražus troškimas santaikoj gyventi. Te kiekviena gyvenimo diena Jums būna nuostabi mažytė šventė.

***

Margina iš lėto klevas susimąstęs Auksaspalviais lapais rudenio kilimą… Ir gėlė švelniausia, ir vingriausias raštas Jums vienai paskirtas dieną šią gimimo.

***

Ne visos audros nuoskaudas palieka – Po jų sušvinta mėlynas dangus… Tegu tikrove virsta Tavo siekiai, Lai negandų Tavam kely nebus.

***

Širdim linkiu Tau ryžto, ištvermės, Sėkmė tegu kiekvieną sykį lydi! Keturiasdešimt sykių teskambės Šios taurės už taip nuostabią jaunystę.

***

Į šaltą, sūrią ašarą Pavirtę klaidos Nubyra skruostais, O šviesa vėl kviečia eiti Ir tiktai pats gali išmokt Kliūtis apeiti, Ir tiktai pats gali surast Tiesiausią kelią, O mums belieka palinkėt Sėkmės ir valios…

***

Tyrumas negandas visas nutolins, Jei tik netruks ant lūpų šypsenos. Tebus gyvenimas – švelnus prisiglaudimas, Tebūna darbas – mėgstamas užsiėmimas, Telydi meilė- lyg švelnus likimas…

***

Gyvenimas lyg įtempta styga, Paliesi skaudžiai – aimanuot pradės, Užgausi stipriai – suvaitos tada, Švelniai paglosčius – tyliai suskambės. Jis muzika į viską atsišauks. Jame aistra, klasta ir melas. Tegul tik niekas stygos nenutrauks, Tegul laimingas būna jo finalas.

***

Gyvenk taip, kad visą laiką kas nors lauktų, Kad pas ką labai skubėtum iš toli, Kad svajonės dirbti ir mylėti šauktų, Kad akys, o ne žvaigždės šviestų Tau kely. Ir kiek žvaigždžių dangaus beribiuos toliuos, Tau tiek žiedų ir laimės nemarios!

***

Būk visados jauna, graži būk visados, Te liūdesys giedrių akių nevilgo, Būk kelrode žvaigžde, išplaukus iš tamsos, Kažkam kažkur be galo reikalinga…

***

Pavasaris sugrįžo į namus Lyg keliauninkas šimtą metų neregėtas, – Tik spėjo paviešėt ir vėl Nuskriejo tarsi žaibas nelytėtas. Ir mūsų metai – eina ir išnyksta, Bet želmeniu vis kitokiu išdygsta…