Tekstai su žyma ‘rudens spalvos’

Rudenėjančios mintys.

Rudens spalvos žydi ryškiau, nei vasaros žaluma. Rudens gėlės ištveria šalnas ir tenkinasi  šykščiais saulės bučiniais. Taip ir aš. Taip ir mano jausmai. Taip ir mano viltys. Ateis žiema ir užklos mano žiedą puria balta antklode. Viskas pasimirš, ko nereikia prisiminti. Pavasarį atgimsiu naujai. Labanakt.

***

Vėjas švelniai glostys mano plaukus, saulė tyliai glamonės pėdas nueinančias. Čia šilta, gera ir ramu, ir  nėra jokių piktų minčių. Ateik, pabūk su manimi kartu čia, ant stogo. Sėdėsim kartu ir žiūrėsim, kaip dailininkas ruduo dažo pasaulį meilės spalvomis. Meilės spalvos tau per ryškios ? Paversim jas draugyste.  Arba blankstančiu prisiminimu, kurį užklos žiemos patalas.

***

Ruduo nudažo svajas manas ryškiom savo spalvom Nepajėgi aš jų pakeisti ar sulieti, na ir tegul, tegul plauksiu Kaip tas klevo lapas upeliu srauniu Svarbu, laiku sugauk mane.