Tekstai su žyma ‘Skausmas’

***

Gyvenimas – tarsi žvakė: Sužibo, nukrito, užgeso…

***

Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų…

***

Yra vienatvė, kai lieki be draugo Kurio tau niekas, niekas neatstos, Ir medis verkia vieškeliu, kur saugo Atsiminimus draugystės paprastos. Tačiau yra baisi vienatvė dviese, Kuri palaužia kaip liga sunki Kai savo džiaugsmo valandėlę šviesią Tik abejingą žvilgsnį sutinki. Kai tavo skundo liūdesy negirdi Nemato sielos prislėgtos ledais Žmogus, kuriam paskyrei visą širdį, Kurį rinkais […]

***

Dingo meilė, nekaltinu nieko. Tik širdy neramu neramu… Paukščiai gimtąjį lizdą palieka, O juk meilė neturi namų…

***

Nemokėjau tavęs aš mylėti, Nemokėjau tada. Per vėlu gal dabar gailėtis – Neužgis jau žaizda. O taip ėmė jinai man skaudėti – Ta pasruvus žaizda. Nemokėjau tavęs aš mylėti Nemokėjau tada. Padangių sietynais žydėtų Tavo laimė dabar visada. Bet ar grįš praeities valanda? Per vėlu jos dabar jau gailėtis – Nemokėjau tavęs aš mylėti

***

Išeik man nieko gero nepasakęs Išeik, jei nori, kad kentėčiau aš Jei pasiliksi šito nepadaręs – Juodas mintis vėjai nuneš.

***

Kartais norėčiau, kad man ant kaktos būtų parašyta „elgtis atsargiai – man irgi skauda..“

***

Yra belaikiai skausmai – sustingę, visa aprėpiantys, tūkstantį kartų stipresni už mūsų gebėjimą kentėti, tūkstantį kartų stipresni už mūsų gebėjimą juos pakelti. Skausmai, kurie išlieka, lemtingi kaip dūriai į širdį, skausmai, kurie nenurimsta, kurie pabunda kasdien drauge su mumis ir kurie naktį neleidžia miegoti. Juos nugali tik fiziologinis miego poreikis, bet ne visai, nes skausmas […]