Tekstai su žyma ‘švelnus eilėraštis mylimai’

***

Tu esi Tu esi ta, pakirdusio ryto Aušrinės liepsnelė šviesi.. Ir vidurnaktį vėsų užkritusi, Ant žiedo raselė esi.. Tu esi ta pavasario upės srovė, Gaivalingai drąsi, Ir gegutė klevelin įtūpus, Ir šlaito žibutė esi.. Tu esi ta lauko vyturėlio Suvirpus giesmelė garsi.. Ir nubalusį džiaugsmą iškėlus Ievos viršūnėlė esi.. Tu esi ta nugrimzdus, paskendus pilis […]

***

Tu mano gyvenimo saulė, Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus, Nieks mūsų išskirti negali, Nes Tu man brangiausias žmogus… Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave. Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane! Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi? Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl menulis žiūri žemės kryptim? Į Tave! Jis juk […]