Visos mūsų maldos kasdieninės: – Viešpatie, duok tėviškės dangaus… Tik tenai pailsusios krūtinės Po visų kelionių atsigaus. B. Brazdžionis
Tekstai su žyma ‘užuojauta’
Žymos: ***
Liko nuotraukos, rūbai, daiktai, Liko skausmas, širdis sužeista, O gyvent ir toliau privalai, Leidus laikui paguosti Tave.
***
Amžiams užsimerkė Tavo akys. Lūpos neprabils jau niekada. Liko tuštuma, liepsnelės žvakių Ir prisiminimas – lyg negyjanti žaizda.
***
Gyvenimas – negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir Artimiausius iš visų.
***
Žmogus bejėgis Ir gamta, ta visagalė, Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti Niekas negali… Dar taip reikėjo Tavo rankų ir širdies.
***
Išėjo… iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus… Visiems širdy gėla gili išlieka Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus.
***
Aš daugiau į namus nepareisiu, Nebelaužkit man duonos juodos. Valgau mirusių juodąjį vaisių, Jo man žemė pakankamai duos..
***
Nepareis, nesugrįš, nepabels į duris, Nors iš skausmo ir plyštų širdis. Amžinybėj tylioj jis ilsėsis ramiai, Tik sapne kai kada aplankys.
***
Gyvenimas – tarsi žvakė: Sužibo, nukrito, užgeso…
***
Imam gėlą širdin ir dalijam perpus, Gal maža dalelė ji lengvesnė Jums bus.
***
Gyvenimas negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Nuoširdžiai užjaučiame..
***
Telydi Jus paduoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą. Nuoširdžiai užjaučiame Jus, mirus brangiai mamai.
***
Pasakyk, saulele, kodėl žemė tyli, Kai brangiausią žmogų atima iš mūsų? Erškėčiuotą kelią eitum, Kad tiktai sugrįžtų vėlei į namus.
***
Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Dėl tėčio mirties nuoširdžiai užjaučiame jo šeimą ir artimuosius.
***
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvartą sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų.
